Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Dalia Grybauskaitė: „Lietuviai visada buvo vieni didžiausių eurooptimistų“

2016-12-05

„Tyzhden“ (liet. „Savaitė“) su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite kalbėjosi apie tai, kaip jos šalis pasikeitė per integracijos į ES ir narystės joje laikotarpį, taip pat apie esminius valstybės, nepasiduodančios griaunančiai išorinei įtakai, aspektus ir apie tai, kur juda Europa, vedama naujų geopolitinių iššūkių.

Jau daug buvo kalbėta apie Rusijos karinę grėsmę saugumui. Kaip vertintumėte Rusijos Federacijos politinę, ekonominę ir socialinę įtaką, tai yra jos „minkštąją galią“, Lietuvoje?

– Gyvename nekonvenciniame kovos lauke. Kremlius stengiasi stiprinti savo įtaką, žlugdydamas žmonių pasitikėjimą savo valstybe, ateitimi ir vienas kitu. Propaganda, kibernetinis karas, ekonominis ir politinis spaudimas – neatskiriamos konfrontacinės užsienio politikos dedamosios. Lietuva tai taip pat patiria.

Nuo pat pirmųjų nepriklausomybės dienų susidūrėme su ekonomine blokada, vėliau su daugybe mūsų eksporto draudimų. Maskva aktyviai bandė žlugdyti strateginius energetinius Vilniaus projektus – kišdamasi į politinių sprendimų priėmimo procesą, šantažuodama mūsų verslą ir politikus, vykdydama plačią dezinformacijos kampaniją.

Tačiau Lietuva kiekvieną kliūtį priėmė kaip papildomą paskatą stiprinti savo suverenitetą, ekonominę ir energetinę nepriklausomybę. Mes radome naujų eksporto rinkų, pastatėme suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, išardėme Rusijos dujų monopoliją tokiu būdu griaudami  pagrindinius Kremliaus ekonominės ir politinės įtakos instrumentus.

Darbas dar nėra baigtas. Šis procesas tęsiasi. Kibernetinių atakų ir socialinių tinklų kaip ginklo naudojimas nereikalauja didelių finansų, juos aptikti yra labai sunku, tačiau jų poveikis mūsų visuomenei gali būti itin neigiamas. Labai svarbu išlikti budriems ir pasirengusiems. Kintant grėsmėms turi stiprėti ir mūsų gynyba.

Kaip narystė Europos Sąjungoje pakeitė Lietuvos gebėjimą pasipriešinti Rusijos įtakai? Ar rengiate pasipriešinimo galimybių tobulinimo strategijas? Jei taip, kokia jų esmė?

– Europos integracijos procesas padėjo Lietuvai stiprinti savo atsparumą. Kremliaus įtaka turi didžiausią galią tada, kai išnaudojamos silpnybės: korupcija, nusikalstamumas, nelygybė. Jei vyrauja atsakingos visuomenei institucijos, skaidrumas, teisės viršenybė, išorės žaidėjams daug sunkiau diskredituoti valstybės politiką ir režisuoti protestus.

Vykstant hibridiniam karui bet kokia silpnybė arba neveiksnumas bus panaudoti prieš mus. Nuolat dirbame, kad didintume visuomenės sąmoningumą, informuotume apie grėsmes. Paneigiame melą ir pateikiame alternatyvias nuomones iš patikimų informacijos šaltinių. Kartu užtikriname tų, kurie skleidžia dezinformaciją ir neapykantą, atsakomybę pagal įstatymus.

Žvilgtelėkime į laikotarpį, per kurį jūsų visuomenė yra atvira Europos Sąjungai, turi glaudžių kontaktų su ja per erdvę be sienų, migraciją, ekonominį bendradarbiavimą. Kaip per tą laiką Lietuvoje pasikeitė Europos, Vakarų ir Rusijos politikų ir praktikų suvokimas?

– Mes niekada neabejojome savo keliu. Lietuva visada priklausė Europai, ir net 50 metų okupacijos nepakeitė šio suvokimo.

Išsilaisvinti nuo postkomunizmo visų pirma reiškia gyventi su mintimi, kad esi laisvas. Lietuvai Europos integracija buvo strateginis tikslas. Matėme tai kaip vienintelį būdą užtikrinti savo nepriklausomybę, laisvės ir žmogaus orumo vertybes, kurias neigė sovietų okupacija.

Lietuviai visada palaikė narystę Europos Sąjungoje. Šiuo metu daugiau kaip 80 procentų Lietuvos gyventojų sutinka, kad narystė ES – naudinga Lietuvai. Žmonės jaučia savo gyvenimo skirtumus: daugiau ekonominių galimybių, galimybė gyventi, dirbti ir laisvai keliauti Europoje.

Bet pirmiausia ištikimybė Europai mums reiškia ištikimybę savo pačių ateičiai.

Kaip Jūs vertinate žemyno politikų pareiškimus apie Europos kariuomenę? Ką tai reikštų Lietuvai: teigiamą perspektyvą ar grėsmę? Ar manote, kad ši koncepcija yra naudinga iniciatyva, prilygstanti NATO, ar tokia, kuri galėtų jį pakeisti?

– NATO yra stipriausias ir efektyviausias gynybos aljansas. Jis suteikia aiškias saugumo garantijas, kurios grindžiamos realiais pajėgumais. Europos pastangos turėtų tik papildyti, o ne dubliuoti NATO funkcijas.

Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę aplinką, svarbu, kad Europa prisiimtų daugiau atsakomybės už savo saugumą. Tai reiškia, kad turime laikytis įsipareigojimų dėl gynybos išlaidų, ugdyti atsparumą nekonvencinėms grėsmėms, stiprinti kibernetinį saugumą, geriau saugoti išorės sienas.

Kokias šiandien matote Europos projekto perspektyvas ir iššūkius? Ir kokių jo pokyčių tikitės ateityje?

  • Geopolitiniai pokyčiai įtakos turi visiems, taip pat ir Europai. ES tenka priimti pasaulinės ekonomikos ir migracijos iššūkius, kovoti su grėsmėmis saugumui, tarptautiniu terorizmu.

Situacija keičiasi kiekvieną dieną. Norint reaguoti į šiuos pokyčius, Europos Sąjungai teks keistis ir pačiai, kaip tai vyko pastaruosius 60 metų. Gebėjimas keistis ir reaguoti į iššūkius, išsaugant pagrindines vertybes, visada buvo didžiausia ES stiprybė.

Kiekviena krizė vertė Europos Sąjungą atsakyti į sudėtingus klausimus, tačiau jai visada pavykdavo rasti geriausią sprendimą.

Eurooptimizmas ir euroskepticizmas: kokios šiandien šių reiškinių priežastys? Kaip nugalėti euroskepticizmą?

– Daugelis žmonių Europoje praranda pasitikėjimą politiniu elitu. Lėtas reagavimas į ekonominius ir saugumo klausimus, nuolatinis nedarbas ir socialinė atskirtis kai kuriose valstybėse narėse stiprina populistines partijas, skatina euroskepticizmą.

Žmonės nori matyti konkrečius veiksmus, kurie pagerintų jų gyvenimą, užtikrintų saugumą, sukurtų daugiau ekonominių galimybių. Norint įveikti pesimizmą, politika ir politikai turėtų būti atsakingesni ir geriau atstovauti piliečių interesams.

Lietuviai visada buvo vieni didžiausių eurooptimistų. Gerai pamename gyvenimą iki Europos Sąjungos ir tai, kaip sunku buvo grįžti į Europos šalių šeimą. Lietuvai Europa – tai kur kas daugiau nei finansinė parama. Tai saugumas ir galimybės mums ir mūsų vaikams. Mes žinome, kad Europos ir jos vertybių negalima priimti tiesiog kaip duotybės.

Kiek Europos Sąjunga yra pasirengusi kompromisui su Rusija per trumpą ir vidutinės trukmės laikotarpį?

– Kompromiso dėl Krymo okupacijos nėra. Europa supranta, kas pastatyta ant kortos. Ukrainoje išbandomas Europos atsidavimas laisvės, suvereniteto ir teritorinio vientisumo principams.

Siekiant mažinti įtampą atviri komunikacijos su Rusija kanalai yra būtini. Tačiau galimybė bendradarbiauti sprendžiant globalius klausimus, pavyzdžiui, dėl kovos su tarptautiniu terorizmu, negali būti užtikrinama Ukrainos ir mūsų vertybių sąskaita.

Jeigu palygintume Lietuvą integracijos į ES laikotarpiu ir Ukrainą šiandien, kaip skiriasi jų pozicijos?

– Lyginti Lietuvą, kokia ji buvo prieš keletą dešimtmečių, ir Ukrainą, kokia ji yra šiandien, negalima. Tai buvo kitoks istorinis laikotarpis su kitokiomis geopolitinėmis aplinkybėmis. Jūsų valstybės pozicija sudėtingesnė, jūsų šalis susiduria su okupacija ir atvira karine agresija savo teritorijoje.

Korupcijos lygis Ukrainoje, tai yra - žmonių ir šalies ateities apvaginėjimas, taip pat apsunkina situaciją. Kijevas ir toliau turi stengtis išgyvendinti korupcines praktikas.

Tačiau yra ir svarbių panašumų. Kelyje į narystę ES Lietuva jautė Europos partnerių palaikymą. Dabar mes palaikome Ukrainos tautą. Matome jūsų ryžtą, atsidavimą ir esame su jumis.

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2016.12.06 09:32

Atgal