Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Grybauskaitė: Europa – ne dovana, o atsakomybė

2013-12-27

Baigiantis 6 mėnesius trukusiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai ir artėjant Europos Parlamento rinkimams, Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvietė europiečius atkreipti dėmesį į protestus Kijevo Maidano aikštėje: „Ukrainos žmonės nori to, ką pasiekėme mes", - sakė ji interviu „EurActiv".

„Europa - ne dovana, o atsakomybė. Būti europiečiu reiškia prisiimti atsakomybę. Atsakomybę už reformas, kurios reikalingos tavo šalies gerovei. Tai fiskalinė, socialinė atsakomybė", - teigė Prezidentė, pridurdama, kad laikas nustoti žiūrėti į Europos taiką, klestėjimą ir saugumą kaip į savaime suprantamą dalyką.

3,2 mln. gyventojų turinti Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą 2004 metais, pirmą kartą stojo prie Europos Sąjungos Tarybos vairo liepos 1-ąją. Pirmininkavimą ji pradėjo nuo gausybės aktualių ir sudėtingų teisės aktų ir kitų dokumentų.

Įtemptas pirmininkavimas

Pirmininkavimas sutapo su politinio ir institucinio ciklo pabaiga ir Europos ilgalaikio biudžeto bei jam reikalingų 74 teisės aktų derinimu.

„Mūsų pirmininkavimui teko didžiulis darbo krūvis, nes kita pirmininkaujanti šalis jau turės rengtis ES rinkimams",- sakė Grybauskaitė įsitikinusi, kad darbo krūvis buvo pustrečio karto didesnis nei paprastai tekdavo prieš tai pirmininkavusioms valstybėms.

„Mums pavyko. Mes priėmėme 61 iš 74 teisės aktų, kad ES biudžetas galėtų funkcionuoti jau nuo kitų metų", - džiaugėsi Prezidentė.

Bet sprendėme ne tik ES biudžeto klausimą. Daug klausimų buvo likę iš ankstesnių pirmininkavimų: komandiruojami darbuotojai, tabako direktyva, žemės ūkis, „Frontex" taisyklės, automobilių išmetamos CO2 dujos. Dėl šių ir kitų dalykų pavyko susitarti.

Tačiau didžiausias pasiekimas yra bankų sąjunga, sakė Lietuvos Prezidentė.

„Per pastaruosius dvejus metus sukūrėme nemažai priemonių krizei įveikti (dviejų ir šešių dokumentų rinkiniai), bet bankų sąjunga yra papildomas svarbus architektūros elementas", - sakė ji. „Jis svarbus Europos ekonominiam atsigavimui ir finansiniam stabilumui".

Nors kritikai ir teigia, kad kompromisas akivaizdžiai netobulas, o kai kurių manymu ir per sudėtingas, kad efektyviai veiktų, Prezidentės nuomone pozityvu yra tai, kad pavyko pasiekti susitarimą dėl tokio suverenaus dalyko kaip bankų pertvarkymas.

„Bendras bankų pertvarkymo mechanizmas buvo pasiūlytas rugsėjį ir po kelių mėnesių jau turime susitarimą. Dar niekada nedirbome taip sparčiai", sakė Prezidentė.

„Tai kompromisinis susitarimas", - ji pabrėžė. „Vėliau galėsime jį tobulinti, jei to reikės. Tačiau tai, kad sugebėjome pasiekti kompromisą yra sveikintinas svarbus žingsnis. Optimalus ar ne, laikas parodys" - pridūrė Prezidentė, tvirtindama, kad dabar būtina naujas priemones tinkamai įgyvendinti.

Iš karto pasiekta tobulybė - tai utopija, sakė ji. „Darbą geriau atlieka tie, kurie ne kalba, o dirba" - teigė Prezidentė.

Ukrainos žingsnis nėra nesėkmė

Ukrainai atsisakius pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga praeitą mėnesį, Lietuvos Prezidentė teigia, kad tai nėra nesėkmė, o greičiau teigiama žinia.

Tai buvo raginimas pabusti ES lyderiams ir visiems europiečiams.

„Ukrainos politiniai vadovai parodė, kad jie nesirenka Europos kelio ir nesupranta, ką europinė ateitis gali duoti jų šaliai", - sakė Prezidentė.

Toks realybės patikrinimas buvo svarbus visiems. Dideli antivyriausybiniai protestai Ukrainos sostinėje Kijeve parodė, kad Ukrainos žmonės pabudo, aiškino Grybauskaitė. „Jie nusprendė patys kurti savo pačių ir savo vaikų ateitį".

„Dabar Ukraina ir jos žmonės iš tikrųjų sprendžia, ar artėti prie Europos ir kaip greitai jie tą nori padaryti".

Ukrainos žmonių atsakas patvirtino Europos plėtros ir visų jos valstybių narių sėkmę, teigia Grybauskaitė.

„Palyginkite Lenkijos ar Lietuvos BVP vienam žmogui su Ukrainos rodikliu - jis labai skiriasi", - teigė ji.

„Asociacijos sutartis, o vėliau ES narystė paskatino mus vykdyti spartesnes reformas. Prieš 22 metus buvome tame pačiame lygyje kaip ir Ukraina. O dabar mūsų negalima lyginti pagal ekonominį išsivystymą, žmogaus teisių padėtį, teisinę bazę, modernizaciją - viskas skiriasi".

Nors Lietuvai prireikė 10 metų reformoms, kurios būtinos norint tapti Europos Sąjungos nare, sakė Grybauskaitė, dabar esame viena sparčiausiai besivystančių ekonomikų 28 šalių bloke, vedame derybas dėl EBPO narystės ir tapome nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare. „Sakyčiau, visai neblogai", - išdidžiai teigė Prezidentė.

Tokių šalių kaip Lietuva sėkmė turėtų suteikti viltį Rytų Europos šalims, pridūrė ji.

Nenusileisti Rusijai?

Paklausta apie tai, ar Europos Sąjungai reikėtų keisti savo strateginius ryšius su Rusija ir kaip tai reikėtų padaryti, Grybauskaitė sakė, kad Europa turi būti atvira, bet „ labai tiesi".

Jos teigimu ES labai susirūpinusi Rusijos elgesiu su trečiosiomis šalimis tiek žmogaus teisių, tiek įstatymo viršenybės prasme.

„Pastaraisiais mėnesiais matėme Rusiją piktnaudžiausiant galia ir darant spaudimą Rytų partnerėms, įskaitant ir Lietuvą. Tai nepriimtina iš šalies, kuri pasirašė įsipareigojimus PPO ar Europos Tarybai, pusės. To negalima tiesiog pamiršti. Bet Rusija - vis dar mūsų strateginė partnerė", - sakė Grybauskaitė tvirtindama, kad Europos Sąjunga ir jos vertybės turi būti gerbiamos.

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2015.01.22 14:11

Atgal