Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Kaip pas brolius ir seseris. Pokalbis su Lietuvos Prezidente D. Grybauskaite

2012-06-12

Autorius: Ivaras Bušmanis
Laikraštis: „Latvijas Avīze"
Data: 2012-06-11

Rytoj prasideda Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės valstybinis vizitas Latvijoje. Oficialioji Prezidentės pasitikimo ceremonija prie Rygos pilies vyks antradienį 13.00 val. Pirmąją vizito dieną kaimyninės šalies vadovei numatytas pokalbis su Valstybės Prezidentu Andriu Bėrziniu ir premjeru Valdžiu Dombrovskiu. D. Grybauskaitė taip pat lankysis Okupacijos muziejuje ir padės gėlių prie Laisvės paminklo. Trečiadienį kaimyninės šalies Prezidentė susitiks su Saeimos pirmininke Solvita Abuoltinia, taip pat lankysis Inčukalno dujų saugykloje. Likus keturioms dienoms iki apsilankymo Latvijoje su Lietuvos Prezidente D. Grybauskaite prezidento rūmuose Vilniuje susitiko „Latvijas Avīze" žurnalistai Viesturas Serdanas ir Ivaras Bušmanis.

Prieš susėsdami aplink apskritąjį stalą ir kol vyko fotografavimasis, pusiau juokais paklausiau:

- Ponia Prezidente, Estijos prezidentas Ilvesas į Rygą atvyko traukiniu. Kaip Jūs planuojate atvykti į Rygą?

- Mažu lėktuvėliu (juokiasi).

- Su „Air Baltic"? 

- Ne, kariniu.

- Ar tuo iš Šiaulių aerodromo? 

- Ne, mes patys turime keletą lėktuvų.

- Mes Latvijoje manome, kad Lietuvoje yra geriausi keliai Baltijos šalyse. Kodėl ne automobiliu? 

- Važiuoju tik leistinu greičiu, tad iki Rygos reikėtų važiuoti daugiau nei tris valandas.

- Danguje nėra apribojimų? 

- Greičiau, be to, turime gerų karo lakūnų.

 Susėdę prie apskritojo stalo, kalbėjomės visiškai rimtai.

 - Lietuva yra vienintelė Baltijos šalis, kurioje prezidentą renka visa tauta. 

 - 1992 metais referendume priimta nauja Konstitucija tai numato ir pirmą kartą prezidentas taip buvo išrinktas 1993 metais.

- Latvijoje atsinaujino politinės diskusijos - dvi koalicinės partijos pranešė apie bendras pastangas rengiant tokius įstatymus. Kokie, Jūsų nuomone, šių dviejų sistemų skirtumai? 

- Pirmiausia, skirtumus lemia visa politinė sistema, ne tik tiesioginiai rinkimai. Politinė pusiausvyra padalijama ne tarp dviejų valdžios centrų, bet jau tarp trijų - Vyriausybės, Seimo ir Prezidento. Antra, ir funkcijų paskirstymas būtinas tarp trijų centrų. Jeigu tik yra tiesioginiai rinkimai be valdžios pasiskirstymo, tam nėra prasmės. Kad tai būtų įgyvendinta, politinėms partijoms reikia susitarti su tauta. Lietuvoje šis susitarimas buvo jau pačioje nepriklausomybės atgavimo pradžioje.

Matydami, kad politinis gyvenimas Lietuvoje, ir daugiau mažiau Latvijoje, tampa vis sudėtingesnis, įvairialypis ir seimai bei vyriausybės dažniausiai sudaromi kuriantis koalicijoms, dažnai valdžiai reikia trečio šulo, kad išlygintų šalyje susidarančią įtampą. Remtis dviem visada sunkiau nei trimis. Jeigu yra trečiasis, tai kartais gali tapti stabilizuojančiu veiksniu kritinėse situacijose. Mūsų sistemoje tai veikia gana gerai.

- Ar esate pasinaudojusi savo įgaliojimais tokiose situacijose? 

- Taip, žinoma. Kai yra koalicinė vyriausybė, juos naudoju įstatymų leidybos siūlymuose.

Teismų sistemoje įgaliojimai naudojami, kai prezidentas skiria teisėjus. Esama daug funkcijų, kurios suteikia ne tik juridinę, bet ir faktinę valdžią. Vykstant debatams apie įstatymus ar užsienio politiką, žinoma, prezidentas turi savo žodį. Taip pat bendraujant vyriausybei su seimu pasakomas žodis, teikiama iniciatyva, priimamas sprendimas. 

- Jūs sakėte, kad tiesioginiai rinkimai turi reikšmės tada, jeigu prezidentui suteikiama daugiau įgaliojimų. Ar Lietuvoje surasta tikra pusiausvyra ir ar prezidentui nereikia dar didesnių įgaliojimų? 

- Lietuvoje gali susidaryti gana gera pusiausvyra. Niekada nesu sakiusi, kad man reikia didesnių įgaliojimų...

- ...kaip parlamentinei respublikai? 

- Taip, oficialiai Lietuva yra parlamentinė respublika, tačiau, jeigu žvelgsime į valdžios pasiskirstymą, tai - ir prezidentinės valstybės, ir parlamentinės respublikos mišinys. Lietuvos prezidentas, be reprezentacinio vaidmens, taip pat turi ir vykdomąją valdžią. Todėl paprastai nurodau, kad nesame tipiška parlamentinė respublika. Kaip pabrėžia Konstitucijos ekspertai, mes turime mišrią valdžią.

- Kokių dar turite įgaliojimų, kokių neturi Latvijos prezidentas? 

- Negaliu palyginti, nes nežinau Latvijos prezidento įgaliojimų. Lietuvos prezidento funkcijos įrašytos į Konstituciją.

- Pasižiūrėjome. Jūs suteikiate pilietybę. Ar tik Jūs? 

- Taip, tačiau mūsų Pilietybės įstatymas yra labai griežtas. Kiekvienais metais pilietybę suteikiu 200-300 žmonių. Reikalavimai pretendentams yra labai griežti.

- Pranešimas apie padėtį šalyje, kurį Jūs vakar sakėte Seime, būtent šiuo metu yra Jūsų iniciatyva? 

- Konstitucijoje įrašyta pareiga.

- Prieš tapdama Prezidente, buvote ES biudžeto komisarė. Iš Europos Komisijos gautas ES biudžeto pasiūlymas netenkina nei vienos Baltijos šalies - nei dėl Sanglaudos fondo, nei dėl paramos žemės ūkiui. Kaip, Jūsų nuomone, galima pasiekti teisingą ir vienodą paramos paskirstymą tarp šalių? 

- Paprastai taip nebūna, nes kiekvienas teisingumą ir lygiavertiškumą suvokia skirtingai. Reikia suprasti, kad esame prašytojai iš ES biudžeto, iš valstybių, kurios į jį sumoka.

Kad iškart galėtume gauti tokias pačias išmokas kaip kiti, tai tie kiti privalo atsisakyti tokio dydžio. Taip, mes - Lietuva, Latvija, Estija - derybas vedame drauge, taip pat yra dvišaliai pokalbiai su valstybėmis narėmis dėl mūsų bendros pozicijos. Tikiuosi, kad mūsų žemdirbiai gaus daugiau, nei siūlo EK, tačiau kažin ar daugiau, nei tikimasi.

- Europos Parlamentas rengiasi paskelbti pasiūlymą dėl žemesnio slenksčio žemės ūkio tiesioginėms išmokoms nustatyto 65 % ES vidutinio lygio... 

- Nesutinku, bent 75 % reikia.

- Jūsų prognozėmis, kiek tai galėtų būti?  

- Aš spėlionėmis neužsiimsiu. Galutinį sprendimą balsuodami priims visų valstybių narių vadovai ES taryboje paskutinę naktį.

- Latvija nustatė įstojimo į euro zoną laiką - 2014 metus. Nors Lietuva rengiasi panašiai, nesigirdi, kad būtų nustatyta kokia nors tiksli data. 

- Lietuvoje nenustatyta datos, kada įsivesime eurą. Tai gali būti naudinga, kad pasirengtume viduje. Neketiname kuo greičiau įsivesti euro. Šiuo metu įstojimo momentą daugiau lemia išorės situacija - kiek pati euro zona bus pasirengusi plėstis.

Finansiškai disciplinuoti privalome būti dėl pačių savęs, o ne dėl kitų. Pragmatinė politika reikalinga mums, o ne kitiems. Mes visapusiškai remiame griežtą ir atsakingą fiskalinę politiką, todėl jau pasirašiau ES fiskalinės drausmės sutartį ir teikiau ratifikuoti Seimui. Mūsų tikslas - ne euras, o disciplinuota, pragmatinė fiskalinė politika. 

- Esate vienintelė valstybės vadovė, kuri gegužės 11 d. viešėdama Ukrainoje aplankėte nuteistą kalėti buvusią premjerę Juliją Timošenko. Koks šio apsilankymo tikslas? 

- Visų pirma, mažinti augančią įtampą Ukrainos ir ES santykiuose, derantis dėl ES asocijuotos sutarties (tokia sutartis sudaroma su visomis šalimis prieš tampant ES kandidatėmis - red. past.). ES priekaištauja Ukrainai dėl žmogaus teisių nesilaikymo, ypač politinės opozicijos atžvilgiu. Ukrainoje nevykdomos vidaus, taip pat teismų reformos, keliančios grėsmę šios sutarties pasirašymui. Iš Julijos Timošenko konkretaus pavyzdžio buvo svarbu įsitikinti, ar vyksta permainos. Antras tikslas buvo paraginti Ukrainos vyriausybę, kad ji būtų atviresnė, labiau prieinama, civilizuotesnė opozicijos lyderiams, taip pat nekalintų politinių kalinių.

- Ar manote, kad Julija Timošenko buvo nuteista ir įkalinta vadovaujantis tik politiniais motyvais? 

- Ne, aš absoliučiai nevertinu teismo sprendimo. Kalbama tik dėl požiūrio į įkalintuosius ir, šiuo atveju, laikausi ES oficialios pozicijos.

- Kaip jaučiasi Julija Timošenko? 

- Po bado streiko tuo metu palyginti gerai. Perkelti ją į ligoninę - jau geras gestas. Reikiamą medicininę priežiūrą gauna, tačiau politiniams kaliniams daromas spaudimas nepriimtinas.

- Kaip vertinate Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą šiuo metu? 

- Per visus 23 nepriklausomybės metus mūsų santykiai buvo labai geri. Mes į latvius žiūrime kaip į brolius ir seseris (visai to nesusiejant, tačiau Prezidentės žodžius patvirtino penktadienio laikraščio „Respublika" antraštė, kur išties buvo galima perskaityti „Broliai latviai" - red. past.). Šis santykis visada buvo toks, kadangi realiai esame viename regione, mūsų interesai yra labai panašūs, ypač kai stengiamės pasiekti savo tikslų tarptautinėse institucijose, NATO, Europos Sąjungoje. Mūsų interesai yra labai artimi, tad mes visada paremsime vieni kitus.

- Ar Visagino AE yra tokio pobūdžio bendradarbiavimo projektas? 

- Toks jis galėtų būti, jeigu mes pagaliau apsispręstume dėl jos statybos. Ir pas mus dar diskutuojama. Mes šiuo metu baigiame parengti didžiuosius energetikos projektus. 

Energetinis saugumas aktualus visam regionui, turime vieną tikslą - užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo vieno tiekėjo. Tai gali padėti įgyvendinant Visagino AE projektą ar Inčukalno dujų saugyklą jūsų šalyje, galinčią tapti regionine dujų saugykla. Tikimės jungties su Latvija. Taip pat geležinkelis „Rail Baltica" ir keliai. Mes turime daug bendrų reikalų. 

- Energetikos atžvilgiu Lietuva, mūsų nuomone, yra labiausiai nepriklausoma. 

- Ką turite omenyje?

- Atominę energiją Lietuvoje gamino ir, labai tikėtina, gamins. 

- Kai Visagino AE bus, elektros energijos turėsime visi.

- O naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose? 

- Tai perdirbimo gamykla, kurios galutinį produktą jūs galite importuoti iš ko tik norite, nebūtinai iš mūsų.

- Elektros jungtis su Švedija pasieks jūros pakrantę Lietuvoje. 

- Ne į Lietuvą, o į visą Baltijos regioną. Toliau bus perdavimo linija į Latviją. Tai nėra Lietuvos projektai - visus projektus atliekame kartu.

- Ir suskystintų dujų (LNG) terminalas taip pat bendras? 

- Jeigu regioninio terminalo reikalingumo tyrimo projekte Europos Komisija nustatys (jos išvadą žadama pateikti iki metų pabaigos - red. past.), kad jis turi būti statomas Latvijoje - sveikiname, mes nepretenduojame į jokią ES finansinę paramą.

Tačiau nesvarbu, koks bus Europos Komisijos sprendimas, mes statysime mažą terminalą savo reikmėms, kuriuo galėsite naudotis ir jūs, nes Latvijoje yra saugojimo galimybių. LNG terminalai yra santykinai maži projektai - 200-300 milijonų eurų. Tokie projektai Europoje įgyvendinami bent 50 kilometrų atstumu vienas nuo kito. 

- Kodėl apsisprendėte dėl tokio terminalo statybos „šiaip ar taip" ir „nepriklausomai nuo nieko"? 

- Mažą terminalą verta statyti tik tada, jeigu jis yra valstybės nuosavybėje tiek, kad kiti neturėtų blokuojančios daugumos. Taigi bent 34 proc. Didesnę dalį norėtų įsigyti dujų tiekėjai, tačiau to neleisime. Tai bus valstybės nuosavybė. Tik 20, 25 ir iki 30 proc. būtų galima perduoti į privačias rankas. Tai vienintelis variantas, kad būtų prasmė statyti LNG terminalą.

- Kokius neišspręstus klausimus ar nuomonių skirtumus planuojate nagrinėti Rygoje? 

- Mes neturime nuomonių skirtumų. Tai protokolinis vizitas, daugiau reprezentacinis, jo metu planuoju aptarti kai kuriuos klausimus su Prezidentu Bėrziniu, ką mūsų vyriausybės galėtų daryti tarptautinėje sferoje. Taip pat planuoju apsilankyti Inčukalno dujų saugykloje ir susitikti su kompanijos, įsitrauksiančios į LNG terminalų statybą, direktoriumi.

- Taigi vizito pobūdis reiškia, kad nebus paliesti tokie neišspręsti klausimai kaip Latvijos-Lietuvos jūros siena? 

- Jūs žinote, kad Lietuva sienos sutartį ratifikavo jau anksčiau. Latvijos pusėje turi būti nuspręsta, kada ir kaip išspręsti šias problemas. Nemanau priminti apie tai kiekvienąkart, kai susitinkame. Šio vizito metu privalome kalbėti apie gerus ir naudingus reikalus, kurių galime pasiekti drauge.

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2015.01.23 16:42

Atgal