Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Kathimerini: Lietuva perduoda ES vairą Graikijai neramiu metu

2013-12-13

Nick Malkoutzis

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę dvi dienas viešėjo Atėnuose jos šaliai rengiantis perduoti 6 mėnesių pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai estafetę Graikijai. Atėnai nuo sausio turės įtemptą darbotvarkę, nes tarp įsipareigojimų Europos Sąjungai yra bankų sąjungos kūrimo priežiūra ir nelegalios imigracijos problemos sprendimas. Šių klausimų derinimas su daugybe svarbių šalies vidaus reikalų bus sunkus uždavinys.

„Esu tikra, kad Graikija susidoros su šia užduotimi", - trečiadienį teigė Grybauskaitė po susitikimo su ministru pirmininku Antoniu Samaru. Interviu dienraščiui anglų kalba „Kathimerini" ji pabrėžė pirmininkavimo Europos Sąjungai svarbą, iššūkius, tenkančius 28 valstybes nares vienijančiai Sąjungai, ir ekonominius sunkumus, kuriuos patiria Europa, ypač Graikija.

- Atvykote į Atėnus perduoti rotuojantį ES pirmininkavimą. Yra nemažai abejojančių realia pirmininkavimo verte. Kokia buvo Lietuvos patirtis per pastaruosius 6 mėnesius ir ko Graikija gali išmokti iš Jūsų?

Tai buvo pirmasis pirmininkavimas Lietuvai ir tikrai didžiulė patirtis mūsų diplomatijai. Lietuva turėjo progą imtis atsakomybės už daugelį svarbių dalykų ir sustiprinti pasitikėjimą mūsų šalimi. Pirmininkavimas taip pat pritraukė mūsų visuomenės dėmesį ir paskatino didesnį susidomėjimą Europos Sąjungos reikalais.

Visos Europos Sąjungos valstybės narės patiria tuos pačius sunkumus, kurie turėtų būti sprendžiami, bet negali būti išspręsti per pusmetį. Būtent todėl didžioji darbotvarkės dalis perduodama iš vienos pirmininkaujančios šalies kitai. Tačiau, be abejo, kiekviena pirmininkaujanti šalis turi puikią galimybę atkreipti dėmesį į klausimus, kurie galbūt nesulaukia deramo dėmesio Europos Sąjungoje. Tokiu klausimu Lietuvai buvo Rytų partnerystė - mums pavyko atkreipti didesnį Europos Sąjungos ir viso pasaulio dėmesį.

Graikija jau penktą kartą perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Esu tikra, kad Jūsų šalis gerai žino, ką reiškia pirmininkavimas. Kaip ir kiekvienai šaliai, labai svarbu dirbti atsakingai, inovatyviai, aktyviai ir atlikti darbą iki galo.

- Graikija perima pirmininkavimą Europos Sąjungai svarbiu metu, ypač turint omeny rinkimus į Europos Parlamentą gegužės mėnesį. Ar manote, kad Europos Sąjunga yra geros formos, o galbūt Jums kelia nerimą pasekmės, kurias ekonominės ir politinės problemos turės Sąjungos ateičiai?

Europa yra geresnės formos nei prieš kelerius metus. Ekonomika atsigauna daugelyje Europos Sąjungos šalių. Imtasi daug priemonių finansiniam stabilumui ir ekonomikos augimui užtikrinti ir sukurti daugiau darbo vietų. Tačiau dar negalime teigti, kad Europos Sąjunga yra visiškai atsigavusi - ekonomika auga per lėtai, daug europiečių, ypač jaunų, neturi darbo. Visos šios problemos ir mūsų sugebėjimas jas vienaip ar kitaip spręsti lems Europos ateitį. Šios problemos kelia didelį mūsų piliečių nusivylimą ir gali turėti įtakos artėjančių rinkimų į Europos Parlamentą rezultatams.

Bet ateityje labai svarbu tęsti darbą siekiant Europos Sąjungos finansinio stabilumo, ekonomikos augimo ir konkurencingumo didėjimo, taip pat kuriant daugiau darbo vietų.

- Ar baiminatės, kad daugės euroskeptikų ir kraštutinių dešiniųjų rėmėjų artėjančiuose Europarlamento rinkimuose?

Žmonės, jeigu yra nusivylę, nori pokyčių. Būtina imtis atsakingų veiksmų, tam reikalinga politinė valia ir piliečių interesų paisymas. Nesvarbu, kokia politinė jėga yra valdžioje, politikai privalo atsižvelgti į savo piliečių interesus ir siekti geresnės visos Europos Sąjungos ateities.

- Ar Jus nustebino reakcija Ukrainoje sustabdžius jos mėginimą prisijungti prie Europos Sąjungos?

Ukrainos žmonės aiškiai rodo savo europietišką pasirinkimą. Europos Sąjunga buvo pasirengusi pasirašyti sutartį ir iš savo pusės darė viską, kad tokia sutartis būtų pasirašyta. Viskas buvo ir yra Ukrainos politinės vadovybės rankose.

- Daugybės žmonių reakcija Ukrainoje į nepavykusį bandymą suartėti su Europos Sąjunga - kontrastas augančiai apatijai ir nepasitikėjimui Sąjunga kai kuriose valstybėse narėse. Kaip paaiškintumėte tokį kontrastą?

Ukrainiečiai eina į gatves ir kovoja ne už Europos Sąjungą; jie kovoja už geresnes savo šalies perspektyvas - už šalį be korupcijos, selektyvaus teisingumo, už šiuolaikišką valstybę, galinčią konkuruoti pasaulyje, puoselėjančią demokratines vertybes, įstatymo viršenybę ir galinčią priimti savarankiškus sprendimus.

Augantis nepasitikėjimas tarp žmonių Europos Sąjungos viduje yra susijęs su ekonomine krize ir nedarbu. Natūralu, kad žmonės yra nusivylę ir nori, kad politiniai vadovai nedelsdami spręstų jų problemas. Bet tai yra pirmiausia kiekvienos atskiros valstybės narės atsakomybė. Lengviau kaltinti kažką kitą iš šalies, nei suvokti, kad viskas yra tavo paties rankose.

- 2008 metais, būdama Europos Sąjungos finansinio programavimo ir biudžeto komisare, kalbėjote apie būtinybę Europos Sąjungai skirti didesnį dėmesį augimui ir darbo vietų kūrimui. Po penkerių metų vis dar turime tą pačią diskusiją Europos Sąjungoje. Ką darėme ne taip?

Tai ilgas kelias ir padaryta jau daug. Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas - ekonominės gerovės varikliai, išliksiantys svarbūs ir ateityje. Europos Sąjungos lygiu priimami sprendimai paprastai nėra labai greiti ir tai gali turėti įtakos būtinų reformų įgyvendinimo procesui.

Kiekvienos valstybės narės politiniai lyderiai yra labiausiai atsakingi, kad laiku būtų priimami sprendimai ir tinkamai vykdomos iniciatyvos. Turime priėmę daug priemonių Europos Sąjungos lygiu, bet kiekvienas savo problemas pirmiausia turėtų spręsti savo kieme. Europos Sąjunga gali padėti tai daryti, bet varomoji jėga turi ateiti iš kiekvienos šalies vidaus.

- Graikijai būtinas ekonomikos augimas. Lietuvos ekonomika neseniai išgyveno ypač sunkų laikotarpį dėl finansinės krizės. Ar manote, kad Graikija atsigaus, kaip padarė Jūsų šalis?

Lietuva supranta Graikijai šiuo metu tenkančius iššūkius ir griežtų taupymo priemonių naštą Jūsų visuomenei. Taip pat matome Graikijos ryžtą ir gerus rezultatus. Žinoma, reikalingos bendros pastangos, nes Europos šalių ekonomikos yra tarpusavyje susijusios. Tačiau viskas priklauso nuo Jūsų noro atsigauti. Visų pirma, būtinos griežtos taupymo priemonės, bet visuomenė turėtų žinoti, kad jos yra laikinos, o šalis su laiku grįš į normalias vėžes. Svarbu paaiškinti žmonėms, ką ir kodėl reikia neišvengiamai padaryti. Ir, be abejo, politikai turi rodyti asmeninį pavyzdį.

- Ar griežto taupymo programos euro zonos šalyse krizės metu buvo teisingas sprendimas? Ar „trejetas" yra tinkamas modelis euro zonai spręsti savo ekonominius sunkumus?

Stabilumas Europos Sąjungoje ir euro zonoje - pagrindinis ilgalaikio klestėjimo veiksnys. Griežtos taupymo priemonės būtinos finansiniam stabilumui. Lietuvos atvejis rodo, kad griežto taupymo politika - teisingas krizės sprendimo būdas, bet taupymo priemonės visuomet turi būti derinamos su augimo skatinimu. Kiekviena šalis sprendžia, kokią taktiką rinktis, bet jeigu ji negali savo problemų išspręsti pati, tuomet „trejetas" yra tinkamas modelis.

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2015.01.22 14:17

Atgal