Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Lietuva imituoja „žaliųjų žmogeliukų“ karą, žvilgčiodama į Maskvą

2015-05-06

(Reuters) – Lietuva trečiadienį pradėjo karines pratybas, skirtas naujojo dujų terminalo užpuolimui imituoti. Pasak griežtai prieš Maskvą pasisakančios Prezidentės, šiomis pratybomis siekta parodyti Kremliui, kad maža šalis apsigins.

Scenarijus parengtas pagal praėjusiais metais įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio užėmimą, kurį vykdė rusų kariai uniformomis be skiriamųjų ženklų ir civilių drabužiais, praminti „žaliaisiais žmogeliukais“. Maskva iš pradžių teigė nežinanti, kas jie tokie.

„Neleisime lengvai mūsų užimti, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė agentūrai „Reuters“, – mokomės iš Ukrainos ir Krymo situacijos... nebijome nieko.“

Apie 3 tūkst. karių dalyvaus šios savaitės mokymuose „Žaibo kirtis“. Imituojamas atsakas ginkluotoms asmenų grupėms, užimančioms valstybinius pastatus, užgrobiančioms ginklų atsargas ir oro uostus, kad suformuotų separatistinę valdžią, kaip jau įvyko Kryme ir kituose Ukrainos regionuose.

„Pratybos imituos situaciją su vadinamaisiais „žaliaisiais žmogeliukais“, – sakė „Reuters“ Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viešųjų ryšių karininkas kapitonas Donatas Suchockis. Karinės pratybos prasidėjo Klaipėdos jūrų uoste, į kurį pernai atplukdytas suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“. Imituotas sprogimas prie terminalo prijungtoje dujų vamzdyno atšakoje, apsauga sprendė situaciją su terminalą mažose valtyse apsupusiais „protestuotojais“.

Aukšto lygio karo žaidimai padės įtvirtinti Grybauskaitės reputaciją Europos Sąjungoje ir NATO kaip svarbiausio Rusijai oponuojančio balso po to, kai krizė Ukrainoje pernai sugriovė Rusijos santykius su Vakarais.

Mažos Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija – yra vienintelės buvusios Sovietų Sąjungos šalys, prisijungusios prie ES ir Vakarų karinio Aljanso.

Visos jos turi rusų tautinių mažumų ir baiminasi invazijos pavojaus, kai Prezidentas Vladimiras Putinas pernai paskelbė apie Maskvos teisę panaudoti karinę jėgą, kad apsaugotų rusakalbius visoje buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje.

GELEŽINĖ LEDI

Grybauskaitės griežta pozicija pelnė jai „geležinės ledi“ vardą jos 3 mln. gyventojų turinčioje šalyje ir padėjo pernai vėl laimėti rinkimus po pirmosios kadencijos, pažymėtos krizės, per kurią, vykdant griežtą taupymo politiką, ekonomika susitraukė 15 procentų.

Vienas pagrindinių Prezidentės laimėjimų buvo SGD terminalo atidarymas, siekiant išlaisvinti Lietuvą nuo būtinybės importuoti energetinius išteklius iš Rusijos, kurią ji pavadino „egzistencine grėsme“.

Grybauskaitė pakartojo ankstesnius raginimus NATO didinti sąjungininkų karinį buvimą regione, rodant pasiryžimą ginti Baltijos šalis.

„NATO didesnio buvimo Baltijos šalyse būtinybė tampa vis akivaizdesnė“, – teigė Prezidentė.

NATO šalys tvirtina, kad Rusijos pajėgos didina infiltraciją į jų teritorijas oru ir jūra nuo krizės Ukrainoje pradžios. Praeitą savaitę NATO pradėjo vykdyti vienas didžiausių kovos su povandeniniais laivais pratybų šiaurės Europos vandenyse.

Rusija teigia, kad ji gynė savo nacionalinius interesus saugodama savo piliečius ir tautiečius Ukrainoje, ir kad Krymo užėmimas atspindėjo gyventojų referendume išreikštą valią. Vakarų šalys sako, kad Rusijos kariuomenė kovoja kartu su separatistais Rytų Ukrainoje, nors Maskva tai neigia.

Grybauskaitės rėmėjų nuomone, jos griežta pozicija dėl Maskvos pasiteisino. Pasak jos, paliaubos Ukrainoje sužlugo ir Kijevui reikalinga karinė pagalba. Ji ragina didinti gynybos finansavimą, sugrąžino privalomąją karinę tarnybą, o Prezidento Vladimiro Putino taktiką prilygino Hitlerio taktikai.

Baltijos valstybės buvo okupuotos nacių ir pergalingai žengusios Raudonosios Armijos Antrojo pasaulinio karo metu, karą baigė valdomos sovietų.

„Esame triukšmingiausi, nes tuo labiausiai suinteresuoti, – teigė buvęs premjeras Andrius Kubilius. – Žinome apie blogą Rusijos elgesį iš istorijos.“

Kritikų nuomone, Grybauskaitė dalija Rytus ir Vakarus į priešiškas stovyklas, o Lietuvoje išsakančius kitokią nuomonę kaltina Kremliaus jiems daroma įtaka.

Kartą jai pavadinus Rusiją teroristine valstybe, Lietuvos atstovas Europos Komisijoje Briuselyje komisaras Vytenis Andriukaitis apkaltino ją statant „Berlyno sieną“ su Putinu.

Prezidentės griežtumas kartais atstumia net ir sąjungininkus. Ji atsisakė dalyvauti Rytų Europos vadovų susitikime su Prezidentu Obama 2010 metais protestuodama prieš JAV ir Rusijos susitarimą dėl ginkluotės mažinimo, kuris, jos teigimu, buvo kenksmingas Centrinės ir Rytų Europos gynybai.

Ji skundžiasi, kad kitoms ES šalims trūksta ryžto taikyti ilgalaikes sankcijas Rusijai.

„Žinoma, kai kurios šalys yra toli ir mano, kad tai ne jų reikalas, joms daug labiau rūpi emigracijos ar Afrikos problemos“, – sakė Prezidentė.

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2016.01.05 13:27

Atgal