Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Lietuva sveikina NATO pajėgų dislokavimą

2016-07-04

Richardas Milne’as 

Lietuva sveikina NATO planus dislokuoti pajėgas arti Rusijos sienos kaip naujos Maskvos atgrasymo politikos pradžią.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad Aljanso planai pasiųsti keturis batalionus, iš viso su 3 000–4 000 karių, į tris Baltijos šalis ir Lenkiją yra svarbi Rusijos, kurią Lietuvos valdžia laiko didėjančia ir neprognozuojama grėsme, atgrasymo priemonė.

„Jei mes [pasienio valstybės] nebūsime išgirstos, Rusija darys ką tik panorės, – sakė Dalia Grybauskaitė laikraščiui Financial Times. – Todėl tai taip pat viena iš mūsų gynybos priemonių – kalbėti atvirai, aiškiai ir būti išgirstiems.

NATO pasirengusi oficialiai paskelbti apie batalionus penktadienio ir šeštadienio viršūnių susitikime Varšuvoje.

Trims batalionams vadovaus JAV, Kanada ir Jungtinė Karalystė, tačiau Dalia Grybauskaitė išskyrė Vokietijos, vadovausiančios Lietuvoje dislokuotam batalionui, vaidmenį.

„Mums tai labai simboliška – tai reiškia, kad Vokietija ima suprasti savo atsakomybę už Europos saugumą, – pabrėžė Prezidentė. – Anksčiau ar vėliau, manau, mes negalėsime pasikliauti vien NATO ir vien Amerikos dalyvavimu Europoje.“

Kaimynėms Estijai ir Latvijai nerimą kelia Maskvos įtaka rusų tautybės piliečiams, o Vilnius daugiau baiminasi tiesioginės karinės grėsmės.

Rusijos Kaliningrado anklavas prie Baltijos jūros daugiausia aprūpinamas geležinkeliu ir keliais per Lietuvą, o Suvalkų koridorius – žemės juosta tarp Lietuvos ir Lenkijos su Kaliningradu ir Baltarusija abiejose pusėse – tapo dideliu gynybos specialistų rūpesčiu.

„Matome augantį Kaliningrado militarizavimą . . .[ir] didėjantį agresyvų ir neprognozuojamą elgesį Baltijos jūroje“, – sakė Dalia Grybauskaitė.

Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija, kurios visos turi sausumos sienas su Rusija, primygtinai prašo didesnio NATO buvimo rytuose, ypač po 2014 m. Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, kurią Rusija pateisino šio regiono etniniais gyventojais rusais.

NATO jau sustiprino oro patruliavimą regione ir taip pat intensyvina pratybas bei steigia greitojo reagavimo pajėgas.

Aljansas dabar diplomatiškai kalba apie savo ankstesnį nenorą „nuolat“ dislokuoti pajėgas pasienio valstybėse su Rusija, pareikšdamas, kad batalionai bus dislokuoti trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje „tęstiniu“ pagrindu.

Tačiau oficialūs pareigūnai pripažįsta, kad karine prasme batalionų, kuriuose nebus daugiau nei 1 000 karių kiekvienoje valstybėje, indėlis bus  ribotas.

„Manome, kad tai susiję su  Aljanso patikimumu, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. – Niekas neturėtų abejoti, kad NATO požiūris į saugumą yra labai rimtas.“

Tačiau jis pripažįsta, kad vienas batalionas kiekvienoje šalyje yra grynai „simboliškas“.

„Būtų naivu sakyti, kad batalionas gali apginti šalį“, – sakė jis.

Lietuvos Prezidentė ir užsienio reikalų ministras garsėja tuo, kad Europos Sąjungoje kalba tiesiai, ypač apie Rusiją. 2014 m. Dalia Grybauskaitė pavadino Rusiją „teroristine valstybe“ dėl jos įsikišimo į Ukrainą ir pasakė, kad nesigaili kalbėjusi teisybę.

„Turime būti pasirengę. Tai asimetrinė grėsmė“, – sakė Linas Linkevičius.

Rusija reagavo į šį NATO planą sakydama, kad sustiprins savo pajėgas arti sienos su Baltijos šalimis, taip pat pasikartojančiais  incidentais Baltijos jūros oro erdvėje ir vandenyse. Balandį Rusijos reaktyvinis lėktuvas priartėjo iki kelių metrų prie Baltijos jūroje pratybose dalyvavusio JAV karinio laivo.

Linas Linkevičius trumpai atkirto kritikams, teigusiems, kad batalionų dislokavimas išprovokuos Rusiją. „Sakyčiau, kad atvirkščiai: turint reikalų su tokiu oponentu, reikia elgtis labai aiškiai, nes, jei taip nesielgsime, tai bus palaikyta silpnumo ženklu, o čia jau yra provokacija“, – teigė jis.

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2016.07.04 16:24

Atgal