Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Į Putino paranoją turime žiūrėti rimtai“

2016-07-10

NATO viršūnių susitikime Dalia Grybauskaitė buvo viena iš kietosios linijos šalininkų. Lietuvoje Prezidentė ginkluoja savo šalies pajėgas. Pokalbio metu ji paaiškino, kodėl, nepaisant vėl šalyje įvestos karo prievolės, privalomojo šaukimo iki šiol neprireikė.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko kietą poziciją Rusijos atžvilgiu, kurios buvo nutarta laikytis savaitgalį vykusiame NATO viršūnių susitikime. Rusija yra neprognozuojama, o Prezidentas Vladimiras Putinas kenčia nuo paranojos, teigia Dalia Grybauskaitė SPIEGEL ONLINE duotame interviu.

Prezidentė tvirtina negalinti atmesti Rusijos įsiveržimo galimybės. Jeigu Putinas „kur nors įžvelgs silpną vietą, ja pasinaudos.“ Todėl, Prezidentės manymu, ką tik priimtas NATO sprendimas dislokuoti daugiau pajėgų Baltijos valstybėse ir Lenkijoje yra labai svarbus. „Tai simbolinis buvimas, jo pakaks atgrasymo tikslams.“

– Ponia Prezidente, ar esate patenkinta NATO viršūnių susitikimo rezultatais?

– Taip, nes pirmą kartą pajutome, kad į mūsų nuogąstavimus žvelgiama rimtai. Dar prieš trejus metus visi sakė, kad mes, trys Baltijos valstybės ir Lenkija, perdedame. Dabar mums nebereikia nieko įtikinėti, kad gyvename grėsmės akivaizdoje. Savo agresyviais veiksmais Putinas tai padarė už mus. Ir rezultatai akivaizdūs: pirmą kartą po Šaltojo karo pabaigos NATO vėl investuoja į savo teritorijos apsaugą.

– Ar buvo nesutarimų?

– Ne, sutarėme dėl visų punktų. Paketas apima ne tik atgrasymo priemones ir bendrą priešraketinę gynybą. Taip pat sutarėme vykdyti daugiau pratybų: vien tik mūsų regione šiais metais jų bus 170. Šiose pratybose bus kalbama ne tik apie konvencinę gynybą, bet ir apie kibernetinę gynybą bei gynybą nuo propagandos. Tačiau mes ne tik reikalaujame – esame ir patys pasirengę didinti nuosavą indėlį.

– Pavyzdžiui?

– Smarkiai padidinome išlaidas gynybai – vien tik Lietuvoje 30 procentų. Šiuo metu tai dar kol kas yra 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto, bet 2018 m. pasieksime NATO nustatytą dviejų procentų ribą. Modernizuojame savo kariuomenę, perkame geriausią ginkluotę.

– Jūsų užsienio reikalų ministras, kalbėdamas apie NATO viršūnių susitikimą, pareiškė, kad po tūkstantį NATO kareivių trims Baltijos valstybėms ir Lenkijai yra per mažai.

– Tai simbolinis buvimas, jo pakaks atgrasymo tikslams. Konvencinio konflikto atvejis – tai, žinoma, visai kas kita, bet tam egzistuoja atitinkami gynybos planai.

– Ar iš tiesų bijote, kad Rusija gali užpulti tris Baltijos valstybes?

– Man nepatinka žodis „baimė“. Gyvenome okupuoti Rusijos, žinome, kad ši mūsų kaimynė yra neprognozuojama ir agresyvi. Prieš Antrąjį pasaulinį karą turėjome nemažą armiją, bet kai sovietai įžygiavo į mūsų teritoriją, nė kiek nesipriešinome. Daugiau taip nebus. Ir nesvarbu, ar šalis didelė, ar maža, svarbu tik pasiryžimas priešintis. Ar žinote, kas teikia man pasitikėjimo?

– Ne.

– Nuotaikos mūsų šalyje. Prieš dvejus metus sugrąžinome privalomąją karo tarnybą, bet privalomojo šaukimo taip ir neprireikė, nes ateina tiek daug savanorių. Pasitikėjimas savimi – tai geriausia gynybos priemonė.

– Bet vis dėlto: ar nesibaiminate Rusijos įsiveržimo?

– Po to, kai Rusija įsiveržė į Krymą, negalime atmesti tokios galimybės.

– Krymas nebuvo NATO teritorija.

– Putinas mano, kad visos buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos priklauso Rusijos įtakos zonai, ir siekia mažų mažiausiai atkurti ankstesnę Rusijos didybę. Tai yra jo paranoja, į kurią turime žiūrėti rimtai, nes jis savo tikslų siekia bet kokiomis priemonėmis. Karo veiksmais, propaganda, ekonominiu spaudimu, energetikos išteklių tiekimu. Jeigu jis kur nors įžvelgs silpną vietą, tuo pasinaudos. Ir be jokių skrupulų.

– NATO tikina, kad kalbama ne tik apie atgrasymą, bet ir apie dialogą. Jūs dialogo kol kas neminite.

– Nenorime statyti antrosios geležinės uždangos. Juk tai mūsų kaimynai. Dialogo su Rusija turime ieškoti be nereikalingo naivumo, tačiau dialogas paprastai reiškia, kad jame dalyvauja abi pusės. Iki šiol mačiau tik monologus. Kartais kalba viena pusė, kartais kita, bet ne viena su kita. Esame atviri dialogui, bet turime sutarti, kad mūsų svarbiausias tikslas yra mūsų regiono saugumas.

– Kokia forma šis dialogas turėtų vykti?

– Vienas formatas jau egzistuoja – tai NATO ir Rusijos taryba. Visa kita priklauso nuo to, kaip klostysis situacija. Pamatysime, kaip Rusija elgsis šią savaitę, per kitą tarybos posėdį.

– Rusai jau leidžia suprasti, kad į Varšuvos viršūnių susitikimo rezultatus reaguos ir karinėmis priemonėmis.

– Jau dabar jie savo Vakarų karinėje apygardoje turi dešimt kartų daugiau kareivių nei NATO. Kokių veiksmų jie imsis, tai jų reikalas. Rusijos elgesys tik skatina nepasitikėjimą ja. Apie pasitikėjimą jie kalba tik tada, kai tai jiems naudinga. Bet mes jų grasinimų nebijome. Netgi galime padėkoti Putinui. Juk galiausiai tik dėl jo veiksmų NATO vėl tapo tikru gynybiniu aljansu.

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2016.07.12 14:28

Atgal