Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Lietuvos Prezidentė: Europa grįžo, tačiau migracijos, saugumo iššūkiai neišspręsti

2018-01-25

Autorė Daniela Vincenti | EURACTIV.com

Europa grįžo – jos ekonomika auga, politinis stabilumas stiprėja, tinklalapiui EURACTIV.com pasakojo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau ji perspėjo, kad Europai reikia stengtis išsaugoti bendras vertybes ir išspręsti didelius migracijos bei saugumo iššūkius.

Dalia Grybauskaitė Lietuvos Prezidente yra nuo 2009 m.

Su EURACTIV vyriausiąja redaktore Daniela Vincenti ji kalbėjo per Pasaulio ekonomikos forumą Davose.

Ir Prezidentas Macronas, ir kanclerė Merkel vakar pasakė ypač optimistiškas kalbas apie Europą. Europa grįžo, Prancūzija grįžo. Kaip Jūs vertinate dabartinės Komisijos mandato pabaigą prieš Europos rinkimus?

Gerai tai, kad Europoje mes išgyvenome keletą jautrių rinkimų ir kad išrinkti mažiausiai du lyderiai, pasižymintys itin proeuropietišku požiūriu. Ekonomikos perspektyvos taip pat geresnės, Europos ekonomikos padėtis taip pat stabilesnė. Tai reiškia, kad galime būti ir esame nusiteikę optimistiškiau dėl to, kaip ateityje atrodys Europa. Tai reiškia, kad turime daugiau laiko aptarti gilią Europos integraciją ir tai, ką galime nuveikti kartu.

Žinoma, mūsų nuomonės skiriasi, kelios šalių grupės nori lėtinti integraciją ir tai normalu. Jautrumo šiam klausimui suteikia ir „Brexit“, tačiau, palyginti su praėjusiais metais, šiemet esame labiau užtikrinti, nes matome sprendimus. Netrukus laukiama sprendimų dėl „Brexit“, Europos ekonomika vystosi gana sparčiai, Europoje pamažu įsigali politinis stabilumas, o po galutinių derybų Vokietijoje dvi didelės valstybės taps gilios integracijos Europoje lokomotyvais. Tai teikia mums užtikrintumo, kad galėsime siekti savo ateities.

Tačiau šiuo metu itin nesutariama dėl migracijos ir šiuo klausimu niekaip nepavyksta susitarti. Ko, Jūsų nuomone, reikia, kad būtų pasiektas susitarimas?

Nesakyčiau, kad šis klausimas konfrontacinis, jis sudėtingas visame pasaulyje. Tai pasaulinė, ne tik Europos problema ir dėl geriausio jo sprendimo klausimų kyla visiems, ne tik europiečiams. Matome, kad filosofija priimti ir bandyti integruoti nepasiteisino, kvotų sistema veikė tik iš dalies, kai kuriose šalyse ji veikė geriau nei kitose. Tai reiškia, kad mums reikia rasti kūrybingesnių sprendimų, tačiau jie turi būti globalūs ir dėl jų reikia sutarti pasauliniu mastu, nes Europa negali absorbuoti kiekvieno pabėgėlio.

Ar Jums žinomas posakis, kad pirmiausia reikia susitvarkyti savo kiemą, o tik tada žvelgti į platesnį vaizdą, o savo kiemo tvarkymas nelegalią migraciją paverčia legalia migracija, kaip vakar teigė Tsipras ir Gentiloni. Tad sistemos sukūrimas Europos lygiu padės geriau teisėtai absorbuoti migrantus. Ką manote apie šias pastabas?

Kaip jau sakiau, tarptautinis absorbavimas ir integravimas, kaip antras žingsnis pabėgėlių atžvilgiu, yra itin sudėtinga problema, nes į savo visuomenes juos integruoti nėra paprasta, o kai kurios visuomenės jų visai neintegruoja, o šie pabėga į įvairias kitas šalis. Tai kvotų sistemos problema. Privalome ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi abiem pusėms: mums kaip Europos valstybėms, priimančioms pabėgėlius, ir atvykstantiems pabėgėliams, nes negalime jų priversti prieš pačių valią likti vienoje valstybėje. Taigi viskas labai sudėtinga. Turime rasti sprendimus, kai kurie jų bus teisiniai, kiti bendruomeniniai, kai kurie – nacionaliniai, taip pat teks investuoti į trečiąsias šalis, kurios yra arčiau problemų šaltinio.

Pakalbėkime apie kitą svarbią temą – Europos vertybių išsaugojimą. Ir Merkel, ir Macronas pasakė itin emocingas kalbas apie Europos vertybių puoselėjimą, o kelios Europos šalys šių vertybių nepuoselėja, galėčiau paminėti Lenkiją ir Vengriją. Kaip užtikrinti, kad šių vertybių neprarastumėme?

Europos Sąjunga sukurta vertybių pagrindu, tai nėra tik ekonominės paramos organizacija. Ji pirmiausia pastatyta ant svarbių vertybių: laisvės, mokslo mainų, laisvo darbuotojų judėjimo, bendrosios ekonominės erdvės, demokratijos, įstatymo viršenybės ir kitų. Visos jos svarbios – negalima pasirinkti vienos vertybės ir jos laikytis, o kitų atsisakyti. Mums, Baltijos valstybėms, ypač Lietuvai, Europa visų pirma reiškia vertybes ir tik tada ekonominę naudą.

Problema ta, kad kai kuriose valstybėse ima populiarėti bendra pasaulinė tendencija – nacionalizmas. Daugelyje šalių, ypač didžiosiose valstybėse, į valdžią ateina politinės partijos, kurios vėliau atsiskiria ir prioritetu laiko vadinamąjį nacionalinį interesą. Prieš šią tendenciją reikia kovoti, tačiau ne tvirtomis priemonėmis, o įtikinant vieniems kitus, mes turime vėl imti kalbėtis su aplinkiniais. Taip Europoje priimami sprendimai, mums reikia kalbėtis ir susitarti.

Ar yra galimybė juos įtikinti?

Neturime kito pasirinkimo, Europoje reikia kalbėtis, įtikinėti ir ieškoti sprendimų. Tai nereiškia mušti ar versti kito, tokio įrankio Europa naudoti negali.

Ar baiminatės Europoje vyksiančių rinkimų dėl galimai iškilsiančių populistinių partijų?

Ne, nė vienoje valstybėje rinkimai nėra paprasti, įsigali populistinės partijos, tad ir vėl turime įtikinėti savo žmones, nes rinkimai išties yra valstybių, o ne Europos reikalas, tad turime daryti namų darbus.

Pakalbėkime apie Baltijos šalių saugumą. Rytoj dalyvaujate susitikime su gynybos sąjunga dėl Vidurio ir Rytų Europos. Ar manote, kad Jūsų atstovaujama Baltijos valstybė turi reikiamus instrumentus, kad jaustųsi saugi?

Mes taip jaučiamės ne kaip Baltijos valstybė, bet kaip NATO teritorija. Kad ir kas nutiktų, NATO teritorijos rytuose yra saugomos, vadovaujantis Penktuoju straipsniu. Be to, investicijas į gynybą, bendrąją politiką, kibernetinį saugumą ir visas kitas naujas hibridines grėsmes didins ir Europos Sąjunga. Bendrai paėmus, mes esame ne atskiros Baltijos šalys, o NATO teritorija, kadangi grėsmės yra pasaulinės. Gynybos požiūriu grėsmės nuo Arkties iki pat pietinio Portugalijos pakraščio yra daugiau ar mažiau vienodos.

Dėl šios priežasties mes daug investuosime į šią vasarą vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kad mūsų regione būtų imtasi papildomų atgrasymo ir gynybos priemonių. Drauge su naująja Europos politika, kurios esmė – gili gynybos integracija ir gynybos pramonės bei kibernetinio saugumo tyrimai. Aktyviai dalyvaujame prisijungdami prie šių gerų tendencijų. Tai geras būdas Europai prisidėti prie to, ką NATO daro, siekdama užtikrinti gynybą.

Ar tapsime kietąja galia?

Dar ne dabar, bet ateityje – galbūt, viskas priklausys nuo to, koks ateityje bus kietosios galios apibrėžimas, nes jau labai greitai kibernetinis saugumas tikriausiai taps kietuoju elementu, nes jo svarba vis didės. Be to, netradicinės grėsmės šiomis dienomis yra svarbesnės, galingesnės ir įtakingesnės, tad galiausiai ir jas turbūt imsime vadinti kietosios gynybos priemonėmis.

Tad Europa grįžo?

Tai geriausia žinutė šiais metais.

Informacija atnaujinta 2018.01.26 17:55

Atgal