Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu naujienų tinklalapiui "EurActiv"

2012-12-21

Dalia Grybauskaitė: ES lyderiai psichologiškai jau yra pasirengę susitarti dėl biudžeto 

„Praėjusią savaitę aukščiausio lygio susitikime ES lyderiai susitarė užbaigti derybas dėl ilgalaikio ES biudžeto kitų metų pavasarį", - taip išskirtiniame interviu pareiškė Lietuvos Respublikos Prezidentė ir buvusi ES biudžeto komisarė Dalia Grybauskaitė. 

Dalia Grybauskaitė Lietuvos Prezidente tapo 2009 metais. Anksčiau ji ėjo užsienio reikalų ir finansų ministrės pareigas, o 2004-2009 metais buvo Europos komisarė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą. D. Grybauskaitė bendravo su vyriausiąja portalo „EurActiv" redaktore Daniela Vincenti.

Šiuos metus ES lyderiai baigia pakiliai: jie susitarė dėl bendros bankų priežiūros ir suteikė 49 mlrd. eurų dydžio finansinės pagalbos išmoką Graikijai. Ar 2013-uosius pradėsime taip pat pakiliai, tikėdamiesi, kad netrukus bus priimtas ilgalaikis ES biudžetas?

Mūsų pasiekimai šioje Taryboje tėra vienas iš daugelio žingsnių, kuriuos turėsime žengti. Aptarėme ir patvirtinome 2013 metų veiksmų planą, įskaitant ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimą ir stiprinimą, bankų priežiūros elementus, kurie dar nebaigti, bet šalys jau susitarė dėl jų įgyvendinimo. 

Numatytas planas bus įgyvendintas 2015 metais, o tam tikri jo elementai bus vykdomi jau 2014-aisiais, taigi dauguma veiksmų plano elementų bus įgyvendinti mūsų pirmininkavimo laikotarpiu [2013 metų liepos 1 dieną Lietuva šešiems mėnesiams perims rotacijos principu perduodamą pirmininkavimą ES].

Dėl veiksmų plano jau sutarta, tačiau mūsų pasirinktas kelias yra ilgas, o mes dar tik žengiame pirmuosius žingsnius. Kad sukurtume tikrą bankų sąjungą, užtikrintume ekonomikos atsigavimą ir darbo vietų skaičiaus augimą, turėsime koja kojon žengti šiuo keliu metus ar dvejus. 

Lapkričio mėnesį įvykęs aukščiausio lygio susitikimas dėl ES biudžeto buvo nesėkmingas. Kaip užtikrinti, kad kitas toks susitikimas vasarį netaptų vadinamuoju turgumi? 

Nevadinčiau jo turgumi. Anksčiau aktyviai dalyvavau derybose dėl daugiametės finansinės programos ir galiu pasakyti, kad tokios derybos visada būna gana sunkios ir susijusios su įvairiomis sudėtingomis aplinkybėmis. Šįkart derybos vyksta tuo metu, kai Europa patiria rimtų ekonominių sunkumų. 

Taigi nenuostabu, kad susitarti iš pirmo karto gali ir nepavykti. Praėjusį kartą nesėkmės buvo galima tikėtis - lapkritį susitarti galimybių beveik nebuvo, bet dabar padėtis pasikeitė. Susitarėme dėl veiksmų plano bankų sąjungos srityje. Nustatėme kelis tikslus, kurie bus įgyvendinti tik iki 2015 metų birželio. 

Be to, sutarėme derybas [dėl ES biudžeto] užbaigti [2013 metų] pavasarį.

Jeigu teisingai Jus supratau, aukščiausio lygio susitikime vasario mėnesį nebus galutinai apsispręsta dėl daugiametės finansinės programos - tai tebus svarbus žingsnis siekiant susitarimo pavasarį? 

Nespręskime iš anksto. ES valstybės narės psichologiškai jau yra pasirengusios susitarti pavasarį. 

ES biudžetas yra 973 mlrd. eurų, t. y. vos 1 proc. BVP, palyginti su ES nacionalinėmis viešosiomis išlaidomis, kurios siekia maždaug 50 proc. BVP. Tai lyg lašas jūroje. Ar, Jūsų nuomone, biudžetui skiriama per daug dėmesio?

Vienas procentas, šiek tiek daugiau ar mažiau - iš tiesų nėra taip svarbu. Europos biudžete svarbi išlaidų kokybė - ES išlaidų pridėtinė vertė. Jei pinigai bus leidžiami tik vartojimui, vienas išleistas euras taip ir liks vienu euru, tačiau tą eurą investavus į informacines ir ryšių technologijas, transeuropinius tinklus ir kitas sritis, tas euras gali virsti aštuoniais ar dešimčia eurų. 

Svarbiausia yra Europos investicijų pridėtinė vertė. Dėl šios priežasties Europos biudžetas gerokai skiriasi [nuo nacionalinių biudžetų]. Tas vienas BVP procentas gali sukurti net 10-20 proc. Europos investicijų. Europos biudžetą reikėtų vertinti kokybės ir pridėtinės vertės kontekste. 

Būtent, pažvelkime į biudžetą kokybės prasme. Naujausiame H. Van Rompuy pateiktame dokumente nurodoma, kad konkurencingumui, kuris skatina augimą ir darbo vietų kūrimą, bei Europos infrastruktūros tinklų priemonei lėšų skiriama mažiau, o parama žemės ūkiui ir sanglaudos fondas išaugo. Ar gali būti, kad mes vėl grįžtame prie įprastos veiklos? 

Tai nėra tik įprasta veikla - grįžtame prie pasigailėtinos veiklos. Visos valstybės narės supranta, kokie svarbūs Europai yra strateginiai projektai. Jos supranta, kad būtina investuoti į konkurencingumą ir infrastruktūros tinklų priemones, nes tai suteikia Europos išlaidoms pridėtinės vertės.

Sėsdami prie derybų stalo lyderiai siekia balanso tarp to, ką moka, ir to, ką gauna. Gaila, nes nacionaliniai interesai užgožia strateginį mąstymą apie bendrą naudą ir prioritetus dėl to, ko reikia Europai. 

Jūs buvote ES biudžeto komisarė, o šiuo metu dalyvaujate derybose kaip valstybės vadovė - jeigu būtų Jūsų valia, kam skirtumėte pinigus, atsižvelgdama į dabartinę krizę? 

Vėl mėginsiu įtikinti ES lyderius, kad ES biudžetas skiriasi nuo nacionalinio. ES išlaidų negalima vertinti pagal tuos pačius kriterijus - ypač išlaidų efektyvumo srityje - kaip nacionalinių biudžetų išlaidas. 

Europinės išlaidos turėtų kurti pridėtinę vertę visai Europos Sąjungai, visiems regionams. Negalima investuoti tik į skurdžius regionus ar šalis arba išlaidomis skatinti smulkias ir neveiksmingas vartojimo didinimo programas - tai galima daryti nacionalinių biudžetų lėšomis.

Kokias programas turite omenyje? 

Kalbu apie iš esmės nemodernizuotas programas, kurioms ES biudžete vis dar skiriama didžioji lėšų dalis - kaip antai žemės ūkio politika.

O jeigu bendroji žemės ūkio politika bus reformuota, labiau ją orientuojant į rinką, siekiant skatinti konkurenciją, labiau atsigręžti į inovacijas, produktyvumą, išteklių efektyvumą ir sušvelninti klimato kaitą, kaip to nori verslas?

Niekam ne paslaptis, kad po kiekvienos žemės ūkio išlaidų reformos - paprastai jos įgyvendinamos kas dešimt metų - bendroji žemės ūkio politika tampa ne efektyvesnė, o dešimčia milijardų eurų brangesnė ir ne itin veiksminga.

Net 11 šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, grasino vetuoti ES biudžetą, jeigu nebus atsižvelgta į jų reikalavimus. Kaip išvengti aklavietės? 

Kadangi susitarimas turi būti priimtas vienbalsiai, visada yra rizikos, kad tokios derybos atsidurs aklavietėje. Mes visi, įskaitant mokėtojus ir paramos gavėjus, turime suprasti, kad kasmet sudarinėti Europos Sąjungos biudžetą yra neveiksminga ir neįmanoma, todėl J. Delorsas per savo pirmininkavimo laikotarpį įvedė daugiametį biudžetą, kuris leidžia imtis ne vienus metus trunkančių projektų. Kasmet valstybės narės tariasi dėl mokėjimų - kiek lėšų reikia vykdant sutartas programas. 

Prieš tai, kai buvo įgyvendinta J. Delorso iniciatyva, ES savo biudžetą aptardavo kiekvienais metais. Jeigu neturėtume daugiametės finansinės programos, visuose Tarybos susitikimuose mums tektų ginčytis, o ne spręsti ES klausimus. 

Esu įsitikinusi, kad mums pavyks pasiekti kompromisą ir anksčiau ar vėliau mes atsakingai susitarsime - bet tik po to, kai dauguma valstybių narių sužais savo žaidimus su žiniasklaida nacionalinėje rinkoje. 

Jeigu kitų metų pradžioje nepavyks susitarti, ar bus uždelsta rengti strateginius planus, kuriuos kiekviena valstybė narė sudaro aiškindama, kaip ji ketina panaudoti struktūrinių ir sanglaudos fondų lėšas? Ar tai gali neigiamai paveikti augimą ir darbo vietų skaičių tuo metu, kai Europa iš visų jėgų kovoja su krize? 

Būtent, jei dabar nepavyks surasti kompromiso, negalėsime įgyvendinti naujų projektų, kurie padėtų atgaivinti ES ekonomiką. Pajėgsime finansuoti tik senas programas. Tai reiškia, kad naujos, šviežios investicijos, kurios paprastai reinvestuojamos ES šalyse ir patenka jų įmonėms ir žmonėms, bus atidėtos ne mažiau kaip metams ar dvejiems - priklausomai nuo to, kaip ilgai truks derybos ir kada pavyks rasti kompromisą.

Vetuoti grasinančios šalys taip elgiasi daugiau norėdamos viešai pademonstruoti savo poziciją. Bet, iš tikrųjų, jos kenkia savo pačių interesams, nes jų ekonomika negaus naujų piniginių injekcijų.

Atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos krizę, kaip manote, ar kada išauš ta diena, kai Sąjungos biudžetas bus lankstus, pajamų sistema reformuota ir paremta atnaujintais prioritetais? Ar yra galimybių suteikti ES nuosavų išteklių? 

Nuosavi ištekliai - tai visų parlamentarų svajonė - ne tik Europos, bet ir nacionalinių parlamentų nariai norėtų turėti galimybę perkelti nepanaudotas lėšas iš vienos srities į kitą, tačiau mums tenka laikytis atsakomybės ir drausmės. Tai [lankstumas] yra daugelio, bet tikrai ne mokėtojų į Europos biudžetą svajonė.

Naudodami Europos biudžeto lėšas turime surasti optimalų balansą tarp atsakomybės ir efektyvumo. Tai niekada nebuvo lengva. Kita vertus, su tokiais sunkumais susiduria ne tik Europos biudžetas - panašias problemas tenka spręsti kasmet ir nacionaliniu lygmeniu. Tai nuolatinė problema. 

Šią savaitę ES buvo skirtas Nobelio apdovanojimas. Nors taika, be abejonės, yra svarbi, panašu, kad pastaraisiais dešimtmečiais prioritetai pasikeitė. Atrodo, kad šiame pasaulyje, kuris darosi vis labiau daugiapolis, Sąjungą renkamės ne tik dėl taikos, bet labiau dėl gerovės ir galios. Ar sutinkate su tokia nuomone?

Iš tiesų Europa jau 50 metų gyvena taikoje, bet kai kurios naujos valstybės narės taika džiaugiasi tik pastaruosius 20 metų. Pavyzdžiui, Baltijos šalys - jos ilgą laiką buvo okupuotos. Prieš dvidešimt dvejus metus į mūsų miestus dar veržėsi tankai, o gatvėse liejosi kraujas. 

Kitose valstybėse narėse, kurios dar tik prisijungs prie Sąjungos, kaip antai Kroatija, taika vyrauja vos pastaruosius dešimt metų. 

Taigi Europa ir mūsų artimiausi kaimynai dar gerai pamena, kaip sunku palaikyti taiką. Be taikos negali būti gerovės. Negalime atsiriboti ir manyti, kad esame visiškai apsaugoti nuo konfliktų. 

Europa remia taiką ir kitose pasaulio dalyse. Ji remia ir padeda pabėgėliams iš kitų šalių, kuriose nėra taikos. Tai labai svarbu. Taika - socialinė, moralinė, karinė - ir šiuo kriziniu laikotarpiu, taika su mūsų piliečiais. Turime siekti taikos su savo piliečiais ir jų supratimo įgyvendinant ir remiant nepopuliarias priemones, apkarpymus, kurių privalome imtis tokiose šalyse kaip Graikija. 

Šiais laikais turime siekti taikos su mūsų žmonėmis, taip pat su religijomis ir mažumų grupėmis. Taika yra nuolatinis mūsų kasdienio gyvenimo elementas. 

Ar Jūs palaikote tolesnę politinę integraciją? Kodėl? Kaip įtikinti europiečius, kad mums šito reikia? Ar ne per vėlu to imtis pradėjus derėtis dėl sutarties pakeitimo po 2014 metų rinkimų? 

Manau, kad reikia diskutuoti apie tapatybę - ar reikia pradėti nuo politinės integracijos, ar ją pasiekti per natūralią ekonominę integraciją. 

Po Antrojo pasaulinio karo, sukūrus ES, mes siekėme abiejų tikslų - turėti ekonominę sąjungą, kuri užtikrintų taiką ir gerovę žmonėms, tačiau tokią sąjungą buvo galima sukurti tik pasiekus tam tikrą politinę vienybę. 

Man šios abi gijos atrodo glaudžiai susijusios. Neabejotina, kad Europa gali išlikti tik stiprindama ekonominę integraciją. Politinė integracija ateis po to arba vyks lygiagrečiai. Nemanau, kad turėtume atskirti politinę ir ekonominę integraciją, nes jos glaudžiai susijusios.

Ankstesniame interviu minėjote, kad ES panaši į peraugusį paauglį. Ko reikia, kad Europa pagaliau suaugtų? 

Taip sakiau turėdama omenyje ir savo šalį. Viskas priklauso nuo to, kaip šalys reaguoja į realybę. Jeigu sugebėsime patys save įsivertinti, pamatysime, kad dažniausiai nemėginame įvykių numatyti, o tiesiog bėgame paskui juos. 

Mus spaudžia objektyvios aplinkybės. Pasaulis yra toks dinamiškas, o Europos žingsniai lėtesni. Privalome subręsti. Kasdien turime stengtis prisitaikyti prie kylančių iššūkių.

Brandos klausimas yra mūsų iššūkis, kurį turime priimti kasdien atsakingai spręsdami problemas. 

2013-ieji: kaip matote ateitį ir Lietuvos pirmininkavimą ES antroje metų pusėje? Ko tikitės pasiekti? 

Sąžiningi tarpininkai. Spręsdami paveldėtas problemas turime orientuotis į sprendimus. Prie to prisideda ir asmeninis tikslas - parodyti, kad naujos valstybės narės gali susitvarkyti taip pat gerai, kaip ir patyrusios. Esami maži, mūsų pajėgumai nedideli, tačiau siekiame būti sąžiningi tarpininkai ir siekti pokyčių.

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2015.01.23 09:11

Atgal