Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu žurnalui "Valstybė"

2013-12-18

D. Grybauskaitė: „Sunkiausią etapą ES jau įveikė"

Su prezidente Dalia Grybauskaite kalbamės ne todėl, kad būtent jai šiais metais Vokietijoje įteiktas prestižinis politikos „Oskaru" vadinamas Karolio Didžiojo apdovanojimas už Lietuvos indėlį, siekiant Europos Sąjungos (ES) vienybės ir visos Europos ekonominio stabilumo, o todėl, kad jos veržlumas ir nuoseklumas simbolizuoja tikėjimą stipria Europa, klestinčiu Baltijos jūros regionu ir ES Rytų kaimynų europietiška ateitimi.

VALSTYBĖ: Kurios pasaulio ir Europos ekonomikos tendencijos, žvelgiant į 2014-uosius, jus neramina, o kurios nuteikia optimistiškai?

Norėčiau pradėti nuo to, kas gerai ir kas nuteikia optimistiškai. Pagrindiniai pasaulio ekonomikos centrai 2014 m. numato augimą, nors galbūt ne tokį, kokio norėtume, ypač Europoje. Europoje prognozuojamas nedidelis - apie 1,5 proc. - augimas, JAV - 2,5-2,6 proc., Kinijoje - daugiau nei 7 procentų. Bet tai yra gerai. Neramina tai, kad augimas JAV ir Europoje yra gana lėtas, atsigavimas - gana skausmingas, bet matyti ir pozityvių dalykų. Aš tikrai norėčiau optimistiškai žiūrėti į ateitį.

Manau, kad didžiausi iššūkiai pasaulio ekonomikai bus nesibaigiantys karai tuose regionuose, kurie yra ir energijos išteklių tiekėjai, tai yra Centrinė Azija, Rytai, Sirija. Tai gali turėti įtakos tiek energijos išteklių kainoms, tiek ir ekonomikos atsigavimui visame pasaulyje, bet kol kas pagrindiniai centrai rodo pozityvų augimą. Labai viliuosi, kad tai bus jau dideli žingsniai, padėsiantys įveikti sudėtingą ekonominę situaciją.

VALSTYBĖ: ES dažnai bandoma vaizduoti kaip byrantį milžiną. Kaip manote, ar, žvelgiant į ateinančius metus, galima teigti, kad su esminėmis problemomis Europoje pavyko apsitvarkyti ir dabar prasidėjo kiek stabilesnio augimo etapas?

Manau, kad apie byrėjimą buvo galima save gąsdinti arba mus galėjo gąsdinti prieš porą metų, kai susidarė sudėtingesnė situacija Europos pietuose. Bet net ir Graikija, kuriai tikrai nebuvo lengva - jau šešerius metus trunka ekonominė krizė ir sudėtinga situacija, - kitąmet jau gali pradėti augti. Per pastaruosius dvejus metus ES sugebėjo priimti svarbius sprendimus, orientuotus į vidutinės trukmės ar net ilgalaikę perspektyvą. Galvoje turiu tam tikrus Bankų sąjungos kūrimo procesus, ekonominės politikos koordinavimo procesus, taip pat bendrus kriterijus, kaip turėtų būti prižiūrimas biudžetas ir koordinuojamas jo priėmimo procesas nacionalinėse valstybėse. Taigi, yra daug dalykų, kurie padės mums, ypač ateityje, lengviau suvaldyti situaciją, kad ji negalėtų blogėti ar smogti tam tikroms šalims. Žinoma, tai dar nėra didžiulė integracija, tai tik mažutėliai žingsniai didesnės integracijos ES link. Ekonominės, o ne politinės integracijos.

Vis dėlto, nors šis sunkmetis labai sunkus ir kai kuriose šalyse labai užsitęsęs, jis jau eina į pabaigą. Jo padariniai dar bus juntami, bet priežasties, pavyzdžiui, kodėl turėtų žlugti euras arba susidaryti dar sudėtingesnė situacija euro zonoje, jau nebematau.

VALSTYBĖ: Kaip manote, kokie ketinami priimti ar jau priimti ES sprendimai artimiausiu metu galėtų sustiprinti bloko pozicijas, ypač kai reikia konkuruoti su JAV ir Kinija?

Tai ir naujasis septynerių metų Europos biudžetas, labai orientuotas į inovacijas ir europines jungtis energetikos bei paslaugų srityje, elektroninėje ir kibernetinėje erdvėje. Yra daug gerų iniciatyvų, kurios būtinos ir padės Europai tapti konkurencingesnei. Tai didžiuliai žingsniai siekiant bendros energetikos politikos, ypač kovojant su monopoliniu dominavimu Europoje tiekiant dujas ar kitus energijos išteklius. Europos Komisija kone pirmą kartą atvirai ėmėsi veiksmų prieš monopolinį tiekimą. Turiu omenyje „Gazprom". Tai rodo, kad Europa sugeba ir turi politinės valios, panaudodama esamas juridines priemones, kovoti ir ginti savo interesus, siekti konkurencingesnės visos ekonomikos bazės.

Sprendimų yra daug, nors ne visi greitai duos rezultatą. Kitas visai tarptautinei bendruomenei labai svarbus sprendimas - pavesti Europos Komisijai pradėti derybas su JAV dėl laisvosios prekybos sutarties. Manau, kad galbūt tas sprendimas kai ką labai erzina, todėl mėginta daryti įtaką visuomenės nuomonei, europarlamentarų nuomonei, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių šios derybos būtų pristabdytos. Sulaukėme reakcijos iš trečiųjų šalių - vadinasi, einame teisingu keliu. Šis susitarimas taip pat atneš naudos ir padidins tiek JAV, tiek Europos konkurencingumą.

VALSTYBĖ: Dažnai kalbame apie Baltijos valstybių regioną. Jūs esate tas žmogus, kuris nuolat akcentuoja, kad toks regionas yra ir kad jis turi tam tikras bendras vertybes, bendrus tikslus. Kokie tie interesai ir tikslai? Kokia bendros gerovės vizija mus vienija ir kodėl tai yra vertybė?

Visų pirma, vertybė yra regionas, kuriuo gali pasitikėti, kuriame jautiesi saugesnis, kuriame prekyba ir ekonominiai santykiai yra skaidrūs ir patikimi. Regionas, kuriame jokių netikėtumų nebus, kuriame mūsų žmonės gali saugiai keliauti ir gyventi, kuriame bendradarbiavimas paremtas civilizuotomis, tarptautine teise grįstomis taisyklėmis. Toks ir yra Šiaurės šalių regionas.

Mes tikrai nekonkuruojame nei didelėmis ambicijomis, nei gyventojų skaičiumi. Atvirkščiai - mūsų ekonomikos sistemos labai panašios - tai reguliuojamos rinkos ekonomikos. Demokratinės vertybės panašios, pavyzdžiui, žmogaus teisių gynimo prasmė. Taigi, Baltija išties yra tas regionas, kuris jungia labai daug šalių ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai, net saugumo prasme, nes mes bendradarbiaujame su Šiaurės šalimis tiek integruodami savo ekonominius poreikius ir energetikos rinką, tiek spręsdami saugumo problemas.

Pagrindiniai investuotojai į Lietuvą yra būtent iš Šiaurės šalių. Skandinavai yra pirmame dešimtuke. Pavyzdžiui, Švedija yra investavusi per 9,5 mlrd. litų. Ši šalis - viena didžiausių investuotojų. Antra yra Lenkija, trečia - Vokietija.

Palaikome ryšius su Suomija, kuri taip pat investuoja mūsų šalyje. Omenyje turiu neseniai Klaipėdoje pradėjusią veikti modernią termofikacinę elektrinę, kurioje naudojamas ir biokuras, ir atliekos, gaminama ir elektra, ir šiluma.

Išties, parama nuo pat mūsų nepriklausomybės atkūrimo pradžios buvo ir moralinė, ir ekonominė. Ir dabar matome, kad esame beveik lygiaverčiai šio regiono dalyviai. Ir mums labai sekasi: net ir kiti, iš šalies pasižiūrėję, nori su mumis draugauti ir bendradarbiauti. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė mėgina prisijungti prie mūsų formato ir mes mielai kviečiame juos kaip stebėtojus. Ir Europos Taryboje matyti, kad mūsų interesai bendri: prieš kiekvieną posėdį mes NB6 (Šiaurės ir Baltijos šalys) formatu dar apsitariame, suderiname savo nuomones visais klausimais. Tai vyksta prezidentų, ministrų pirmininkų ir Europos Tarybos lygmenimis. Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame ir tai labai suprantama, nes besiplečiančioje Europoje regioninis grupavimas yra natūralus dalykas. Anksčiau ar vėliau tai turėjo įvykti, tiesiog reikėjo identifikuoti, kuriame regione mūsų interesai labiausiai sutampa, kur mūsų balsas lygiavertis ir kur mūsų nuomonė svarbi. Manau, kad Šiaurės regionas yra kaip tik tas, kuriame galime jaustis saugiausiai, patikimiausiai ir, ko gero, oriausiai.

VALSTYBĖ: Pakalbėkime apie Rytus. Kaip manote, ar ES sugebės rasti priešnuodį nuo tokių valstybių kaip Rusija veiksmų, kurie nukreipti prieš vienos iš ES šalių interesus, nesvarbu, ar kalbėtume apie energetiką, ar apie prekybą?

Deja, kol kas matome, kad mūsų rytiniai kaimynai ne visada elgiasi logiškai ir patikimai, tad galime sulaukti nepamatuotų veiksmų prekybos ar kituose sektoriuose. Tokių veiksmų, kuriuos labai sunku paaiškinti. Nors paaiškinimų nė negirdėti. Omenyje turiu ir automobilių patikrą, ir pieno produktų boikotą. Labai džiaugiuosi, kad mūsų situacija buvo labai greitai ir objektyviai įvertinta ES. Tai buvo priimta kaip sankcijos arba veiksmai, nukreipti prieš pačią ES, tuo labiau kad mes visi esame Pasaulinės prekybos organizacijos nariai. Taigi, sulaukėme palaikymo, ir tai labai džiugina - mes nebuvome palikti vieni. Manau, kad viešumas ir viešinimas daug labiau pakenkė pačios Rusijos tarptautiniam prestižui negu mums ir parodė, kad XXI a. necivilizuotomis priemonėmis negalima bendrauti su kaimynais.

VALSTYBĖ: Šiandien Lietuva pirmininkauja ES. Ką tai reiškia mūsų šaliai? Ar šis faktas ką nors pasako pasauliui apie ES ateitį, jos vertybes ir galimybes, kurių atsiranda, kai ES yra vieninga?

Pasako, ir labai daug. Pirmiausia, esame pirma Baltijos šalis, kuri pradėjo pirmininkauti beveik po dešimties metų narystės. Tai rodo, kad valstybė, kuri tik 23 metus yra nepriklausoma, per trumpą laiką gali padaryti labai didelę pažangą ir net būti paskirta vadovauti pagrindiniam darbui ES. Kol kas mums sekasi neblogai. Tai rodo, kad net ir maža valstybė ES yra svarbi ir gali būti svarbi, jeigu moka panaudoti visus savo, kaip mažos valstybės, galios svertus, jeigu tai daro profesionaliai ir garbingai.

Kritikai sako, kad Lietuvos užsienio politika blanki, kad mes nebeturime draugų. Aš noriu pasakyti, kad mes pasaulyje turime 187 draugus. Tiek už mus balsavo, kad pirmininkautume Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybai. Tiek nėra už nieką balsavę. Noriu pasidžiaugti, kad mūsų matomumas, mūsų protinga mažos valstybės diplomatinė galia davė savo rezultatų. Taigi, net ir nedidelė valstybė turės labai daug galių de facto daryti įtaką Europos plėtrai, dalyvauti sprendimo priėmimo ir plėtros procesuose, pavyzdžiui, Rytų partnerystės programoje. Manau, kad tai puikus išbandymas, puiki galimybė Lietuvai ir mes kol kas ja naudojamės tikrai neblogai.

VALSTYBĖ: Dėkojame už pokalbį.

Kalbino Eduardas EIGIRDAS

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2015.01.22 14:14

Atgal