Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Lietuvos vadovė pažymi „persilaužimą“ dislokuojant Vokietijos pajėgas

2016-07-07

Vilnius, 2016 m. liepos 7 d. (AFP) – „Vokietijos sprendimas pagal NATO iniciatyvą dislokuoti karių batalioną Lietuvoje yra Berlyno požiūrio į vadovaujantį vaidmenį Europos gynyboje „persilaužimas“, – ketvirtadienį teigė Lietuvos Prezidentė.

„Manau, kad esame istoriniame posūkyje“, – duodama interviu AFP Vilniuje sakė Dalia Grybauskaitė svarbaus NATO viršūnių susitikimo, kuriame bus užbaigta nuo Šaltojo karo didžiausia Aljanso pertvarka, skirta atremti Rusijos atgimstančią jėgą, išvakarėse.

„Vokietijos požiūryje vyksta persilaužimas – abejonių, baimės, nenoro imtis atsakomybės ir nuogąstavimo dėl to, ką galėtų pagalvoti Putinas, laikas baigėsi“, – pridūrė ji, kalbėdama apie valdingąjį Rusijos prezidentą.

Baimė, kad Rusija galėtų bandyti pulti tris mažas NATO nares Baltijos valstybes, kurias anksčiau valdė sovietai, atsirado po 2014 m. Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausiusio Krymo aneksijos – žingsnio, dėl kurio Rytų ir Vakarų santykiai patyrė didžiausią nuosmukį nuo Šaltojo karo laikų.

Penktadienį NATO vadovai galutinai susitars dėl planų dislokuoti keturis batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Anonimiškumą išlaikę diplomatai AFP sakė, kad Vokietija vadovaus batalionui, dislokuotam Lietuvoje, Kanada – Latvijoje, Didžioji Britanija – Estijoje, o Jungtinės Valstijos – Lenkijoje. Kiekviename batalione bus 600–1000 karių.

Dėl istorinės nacizmo naštos ES didžioji valstybė Vokietija nerodė noro būti karine lydere, bet, pasak D. Grybauskaitės, Berlyno vaidmuo saugumo srityje tik padidės, kai Didžioji Britanija pasitrauks iš bloko.

„Britanijai pasitraukus iš ES..., vis didesnė atsakomybė už Europos stabilumą teks Vokietijai – ne tik už ekonominį stabilumą, bet ir už saugumą“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

„Nepriklausomai nuo to, ką galvojame apie rinkimus JAV, matome strateginę tendenciją, kad Jungtinės Valstijos perduos daugiau atsakomybės už saugumą europiečiams“, – pridūrė Prezidentė.

„Pasitikėjimas prarastas“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį Berlyne pasakė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje pakirto Vakarų pasitikėjimą.

„Jeigu žodžiais ir darbais abejojama (tarptautinės) teisės principais ir sienų neliečiamybe, tada, žinoma, pasitikėjimas yra prarastas“, – kalbėjo ji Vokietijos parlamentui.

NATO lyderių susitikimas Varšuvoje vyks „tokiu laiku, kai saugumo situacija Europoje yra labai pakitusi“, – sakė ji, taip pat pažymėdama neramumus Sirijoje, Irake ir Libijoje.

D. Grybauskaitė taip pat atmetė Rusijos kaltinimus, kad JAV vadovaujamas Aljansas provokuoja ginklavimosi varžybas regione, ir pabrėžė, kad Vakarai tiesiog reaguoja į Maskvos veiksmus Ukrainoje.

NATO surengs naujus pokalbius su Rusija liepos 13 d., vos pasibaigus šiam svarbiam Aljanso viršūnių susitikimui.

NATO ir Rusijos Taryboje (NRT) renkasi 28 NATO šalių bei Rusijos ambasadoriai ir ši Taryba rengė reguliarius susitikimus, kol Ukrainos krizė giliai neįšaldė santykių su Maskva.

Rusijos ambasadorius NATO Aleksandras Gruško AFP sakė: „Pagrindinis dėmesys bus skiriamas kariniam saugumui po sprendimų, kurie bus priimti NATO viršūnių susitikime Varšuvoje“.

„Tikimės tiesaus ir rimto dialogo klausimais, susijusiais su didėjančiu NATO aktyvumu arti Rusijos sienų ir jo įtaka Europos bei jos regiono saugumui ir stabilumui“.

JAV nuolatinis atstovas NATO Douglas Lute ketvirtadienį sakė, kad „NATO požiūriu mūsų santykių su Rusija pagrindas yra pusiausvyra tarp jėgos ir dialogo“.

„Ketiname daryti tai, ką reikia šios lygties jėgos pusėje, tačiau mes lygiai taip pat būsime atviri dialogui su Rusija, nes manome, kad pusiausvyra yra teisingas ir atsakingas požiūris į NATO ir Rusijos santykius“.

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2016.07.08 13:54

Atgal