Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu savaitraščiui „Expres Nedelia"

2015-06-04

 Kokie pastarieji įvykiai, Jūsų nuomone, daro didžiausią įtaką Lietuvos gyvenimui? Kokie darbai atnešė teigiamų rezultatų, o kokių sprendimų ir planų įgyvendinti nepavyko? Kokie planuojami ateities darbai svarbiausi Lietuvai?

 Laisvoje Lietuvoje gyvename 25 metus – šalies gyvenime tai labai trumpas laikas, tačiau per jį spėjome sukurti pažangią ir augančią valstybę. Suvaldėme ekonominę krizę, sklandžiai įsivedėme eurą ir mūsų šalies bendrasis produktas baigia prisivyti ES vidurkį. Esame išsilavinusi ir inovatyvi šalis, pasaulio rinkoms siūlanti aukštos kokybės prekes ir paslaugas, o mūsų balsas girdimas svarbiausiose tarptautinėse organizacijose. Visa tai pasiekėme savo jėgomis.

Todėl šiandien, kuomet mūsų šalies gyvenimą veikia geopolitiniai pokyčiai ir išaugusios grėsmės regiono ir visos Europos saugumui, galime neabejoti – esame pajėgūs jas įveikti. 

Nuosekliai stipriname gynybinius Lietuvos pajėgumus. Padidinome finansavimą gynybai, o priimtas svarbus sprendimas laikinai atnaujinti šauktinių karo tarnybą leis pilnai sukomplektuoti Lietuvos kariuomenę. Į šauktinius jau užsiregistravo 1700 savanorių, tarp jų – nemažai Lietuvos lenkų, rusų.

Stiprindami šalies energetinį saugumą pasistatėme suskystintų gamtinių dujų terminalą, šių metų pabaigoje baigsime tiesti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, statome dujų jungtis su Lenkija ir Latvija. Tai - realūs žingsniai į Lietuvos energetinę nepriklausomybę, kurių rezultatus matome jau šiandien. Esame ne tik saugesni, bet ir mokame mažiau, nes galime rinkis, iš kur pirkti dujas. Praėjusiais metais dujų kaina Lietuvoje sumažėjo labiausiai iš visų ES šalių - beveik 20 procentų. 

Tačiau grėsmėms atsispirsime tik tuomet, kai kiekvienas Lietuvos pilietis jausis tikras dėl ateities savo valstybėje. Todėl taip, kaip susitelkėme stiprindami šalies saugumą, turime susitelkti ir dėl socialinės atskirties mažinimo. Augant ekonomikai turime didinti minimalią algą, mažiausias ir bazines pensijas, mažinti nedarbą. Gyvybiškai svarbu tęsti kovą su korupcija – Lietuva nebus saugi, jei leisime ją apvaginėti ir griauti iš vidaus.

Tai – svarbiausi darbai, kuriuos turime ir galime atlikti jau šiandien. Lietuvos ateitis ir gerovė – mūsų rankose.

 Kokios mūsų laukia ekonomikos perspektyvos, ar yra pagerėjimo šioje srityje prognozių? Kokia investicijų, pramonės vystymosi planų Lietuvoje situacija? Ar galime artimiausiais metais tikėtis bedarbystės sumažėjimo, atlyginimų didinimo?

 Jau keletą metų iš eilės esame viena iš sparčiausiai augančių ES valstybių. Nepaisant sumažėjusio eksporto į Rusiją, šiais metais numatomas beveik 3 procentų Lietuvos ekonomikos augimas. Tai – ne atsitiktinumas.

Esame finansiškai ir ekonomiškai stabili, sėkminga valstybė. Atsilaikėme prieš Rusijos ekonominį ir energetinį spaudimą, o Lietuvos gamintojai sėkmingai įsitvirtina naujose rinkose.  

Dabar svarbiausia užtikrinti, jog spartėjantį ekonomikos augimą pajustų visi šalies gyventojai. Investicijos turi pasiekti visus Lietuvos regionus, ne tik didžiuosius miestus. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas investicijų pritraukimui į Pietryčių Lietuvos rajonus. Tai viena iš svarbiausių užduočių žmonių išrinktiems merams.

Šiuo metu Europos Sąjungos parama sudaro beveik ketvirtį mūsų šalies metinio biudžeto. 2014 – 2012 metais gausime dar 12 milijardų eurų ES paramos. Šiuos pinigus turime naudoti itin atsakingai, kurdami naujas darbo vietas ir investuodami į ilgalaikę savo šalies gerovę.

Didėjant užimtumui, išaugs ir darbo užmokestis. Minimali alga jau liepos mėnesį padidės iki 325 eurų. Tačiau sutelkę jėgas ir toliau skatindami Lietuvos ekonomiką, gerindami sąlygas verslui, kovodami su korupcija galime pasiekti, kad Lietuvos žmonių algos augtų ženkliau.

 Kokius ES ir Lietuvos veiksmus laikote būtinus padėties Ukrainoje normalizavimui, kokį prognozuojate įvykių vystymąsi artimiausioje ir tolimesnėje perspektyvoje? Ar šis konfliktas neperaugs į naują pasaulinį karą? Ar santykiai su Rusija kada nors normalizuosis?

 Padėtis Ukrainoje sudėtinga: aiškiai matome, jog Kremlius nėra suinteresuotas taika. Ukrainiečių pozicijos nuolat apšaudomos – tam pasitelkiama ir sunkioji karinė technika, žūva kariai ir civiliai gyventojai. Akivaizdžiai nesilaikoma Minsko paliaubų susitarimų, o priežasčių tikėtis, kad agresorius atsitrauks pats – nėra.

Todėl jei dabar nusigręšime nuo Ukrainos, jei delsime jai padėti, atversime kelią ir toliau plisti agresijai. Turime visomis priemonėmis remti Ukrainą ir jos žmones, ginančius savo teritoriją ir laisvę patiems kurti savo valstybę. Sankcijos tiems, kurie eskaluoja kruviną karą turi būti tęsiamos, kol nebus pilnai įgyvendinti Minsko paliaubų susitarimai.

Lietuvai, kaip ir kiekvienai valstybei, yra svarbu palaikyti konstruktyvius santykius su kaimyninėmis šalimis. Tačiau negalime to daryti savo pačių ir regiono saugumo sąskaita.

 Neseniai Jūs lankėtės Šalčininkų, Vilniaus rajonuose, bendravote su vietos gyventojais. Į ką atkreipėte dėmesį, kokių įspūdžių patyrėte, ką naujo pamatėte? Kaip vertinate socialinių mažumų gyvenamų regionų šiandieninę situaciją, visuomeninę savijautą, lojalumą valstybei  ir vystymosi ypatumus?

 Kiekvieną kartą apsilankiusi Vilniaus ar Šalčininkų rajonuose ten sutinku darbščius ir talentingus žmones, - mūsų šalies piliečius. Šio krašto žmonės gyvena bendruomeniškai, saugo tradicijas ir puoselėja unikalią kultūrą, kuri puošia mūsų šalį.

Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybės yra giminingos, panašios tautine sudėtimi, tačiau jų išsivystymas skiriasi. Vilniaus rajonas – sostinę juosianti savivaldybė, todėl ir ekonominė padėtis čia geresnė.  Be to, tai viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kur pastebimas gyventojų skaičiaus augimas. Šalčininkuose, nors jie taip pat netoli Vilniaus, ekonominė padėtis yra prastesnė. Trūksta investicijų, savivaldybės verslumo rodiklis dvigubai mažesnis nei Lietuvos vidurkis, o pašalpų gavėjų skaičius – vienas didesnių Lietuvoje.

Vis dėlto matyti, jog Šalčininkų savivaldybė imasi veiksmų, siekdama pritraukti investuotojų dėmesį, - čia viena mažiausių kainų verslo liudijimams įsigyti, investicijoms yra paskirti žemės sklypai, patvirtinti bendrieji ir specialieji planai. Naujų galimybių investicijoms Šalčininkuose padeda ieškoti ir „Investuok Lietuvoje“ bei Lietuvos investuotojų forumas. Dirbama teisinga kryptimi, tačiau visa tai daryti reikia dar intensyviau.

Puiki geografinė padėtis, derlinga ir miškinga žemė, jauni, daugiakalbiai ir, svarbiausia, dori bei darbštūs žmonės reiškia, jog potencialo augimui ir didesnei ekonominei gerovei Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose labai daug. Turime jį panaudoti.

 Ar Jūsų nuomone, egzistuoja problemos, aktualiausios Lietuvos rusakalbiams gyventojams, pavyzdžiui, dėl gimtosios kalbos vartojimo, savo kultūros išsaugojimo dėl laisvo priėjimo prie informacijos gimtąja kalba? Ar nepablogės rusakalbių Lietuvos gyventojų padėtis dėl paaštrėjusių Lietuvos ir Rusijos santykių?

 Rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių ir kitas kalbas vartojantys žmonės yra Lietuvos piliečiai. Jų teisę puoselėti savo kalbą, papročius ir kultūrą įtvirtina ir saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Rusų kalba ir kultūra yra svarbi Lietuvos visuomeninio gyvenimo dalis. Mūsų šalyje leidžiama beveik dvi dešimtys leidinių rusų kalba, veikia kelios radijo stotys, transliuojamos televizijos laidos. Lietuvoje veikia ir Rusų dramos teartas, kurio spektakliai vertinami visų teatro mėgėjų, o čia dirbantys režisieriai ir aktoriai yra įvertinti Auksiniais scenos kryžiais ir kitais apdovanojimais. Lietuvoje veikia 53  darželiai, 61 mokykla, kuriose vaikai ugdomi rusų kalba, ją taip pat galima studijuoti Lietuvos universitetuose.

Didžiausias Lietuvos turtas yra jos žmonės. Mūsų įvairovė praturtina valstybę. Todėl didžiausią pavojų mums visiems kelia išorės jėgų mėginimai sėti nesantaiką ir skatinti nepasitikėjimą vieni kitais. Privalome išlikti vieningi ir prisiminti, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas yra brangus savo valstybei.

 Ar sudėtinga tarptautinė padėtis verčia mus pervertinti žodžio ir minties laisvę, laikoma svarbiausia demokratijos atrama ir europine vertybe? Ar rusiškų televizijų transliacijų ribojimai ir lietuviškos spaudos rusų kalba vertinimas kaip "nacionalinė grėsmė" byloja apie susiaurėjusias žodžio laisvės ribas?

 Prieš Lietuvą vykdoma aktyvi dezinformacijos kampanija, melas jau tapo grėsmingu propagandiniu ginklu. Pasitelkiant jį mėginama pateisinti agresiją Ukrainoje, klaidinti žmones, sumenkinti Lietuvą, jos pasiekimus ir kiršinti šalies gyventojus.

Rusija skelbiasi propagandai skirsianti 643 milijonus eurų. Negalime atsakyti tuo pačiu, nes ant kitos svarstyklių pusės – spaudos laisvė ir demokratinės vertybės. Todėl mūsų kova gali vykti tik teisinėmis priemonėmis ir vertybių ugdymu. Turime būti pilietiški ir prisiminti, jog kiekvieno iš mūsų sąmoningumas - stiprina Lietuvą.

 Ko palinkėtumėte mūsų savaitraščiui ir skaitytojams?

 Skaitytojams linkiu pasitikėti savimi ir savo valstybe - Lietuva. O jūsų savaitraščiui linkiu padėti žmonėms atskirti melą nuo tiesos ir toliau puoselėti laisvos bei demokratinės šalies vertybes. Drauge galime sukurti gražesnę ir geresnę Lietuvą – mūsų visų namus.

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2016.07.07 13:19

Atgal