Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu vienam didžiausių Latvijos dienraščių "Diena": "Grybauskaitė: mūsų prioritetas energetikos srityje yra jungtys su Europa"

2011-02-15

Baltijos šalių energetinę ateitį šią savaitę aptarė tiek visų trijų valstybių premjerai, susitikę Estijoje, tiek ir Latvijos ir Lietuvos prezidentai, ketvirtadienį susitikę Vilniuje. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė išskirtiniame interviu Osvaldui Zebriui paaiškino, kas šiuo metu vyksta su plačiai aptariamu Visagino atominės elektrinės (AES) projektu, taip pat apie kitas svarbias iniciatyvas energetikos srityje. Pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalai, dėl kurių statybos Baltijos šalių premjerai susitarė penktadienį, Lietuvos prezidentės manymu, galėtų būti statomi Latvijoje, ir paraleliai, Lietuvoje.

Latvija ir Lietuva šiuo metu didesne dalimi priklauso nuo Rusijos energetinių išteklių, labiausiai dujų. Kaip būtų galima šią situaciją pagerinti, įgydami didesnę energetinę nepriklausomybę?

Visa Europa priklauso nuo energetinių išteklių - nuo vieno ar kito išteklių tiekėjo. Baltijos šalyse mes, suprantama, esame labai priklausomi nuo vieno šaltinio - Rusijos. Tačiau pirmasis žingsnis energetinės nepriklausomybės link jau žengtas, tai yra, Baltijos šalių integracija į Nord Pool elektros energijos biržos sistemą. Per Estiją jau šiuo metu turime jungtį su Suomija. Šiuo metu tiesiame jungtį su Švedija. Šis projektas bus užbaigtas 2014 metais. Uždarydami Ignalinos elektrinę turėjome dvejonių, kad elektros energijos kaina galėtų išaugti dvigubai. Laimei, tai neįvyko ir kaina padidėjo gerokai mažiau. Dėl Nord Pool sistemos keliamos konkurencijos šiandien esame daug mažiau priklausomi nuo Rusijos ir trūkstamą elektros energiją galime gauti iš įvairių šaltinių. Tai reiškia, kad energetinei nepriklausomybei nėra taip svarbu pastatyti vieną ar kelias energijos jėgaines, o sukurti konkurenciją rinkoje. Elektros energijos srityje jau esame faktiškai tai sukūrę, bet ateityje tai turime pasiekti ir dujų rinkoje. Taip pat ir čia reikalingos tarpvalstybinės jungtys ir, panašiai kaip ir Nord Pool elektros energijos srityje, reikia plėtoti regioninį prekybinį modelį dėl dujų - Gas Pool. Jeigu bus sukurtos regioninės jungtys, mes galime gauti dujas iš kitų valstybių, taip pat naudoti suskystintų dujų terminalais. Jeigu nuosekliai eisime šia kryptimi, tapsime energetiškai nepriklausomi. Suprantam, kad papildomu elementu išlieka ir atominės elektrinės statyba.

Kaip Lietuvai šiuo metu sekasi dėl investuotojo į Visagino projektą paieškų?

Tai sudėtingas klausimas, nes šiuo metu neturime nei vieno investuotojo, kuris būtų pasiruošęs įsitraukti į projektą. Tai reiškia, kad turime padaryti pauzę. Šiuo metu nebėra prasmės kalbėti apie patį projektą, o reikia veikti.

Tarpvalstybinės jungtys ir atvira elektros energijos rinka yra svarbiausia. Kas į šią rinką tieks elektros energiją, - tai jau kitas klausimas. Žinoma, geopolitiniu požiūriu Visagino AES projektas reikšmingas, nes mes turime reikiamą infrastruktūrą. Tačiau investuotojai vis dar neapsisprendžia dėl dalyvavimo šiame projekte ir be investuotojo nei Lietuva, nei Latvija, nei Lenkija, nei visos šalys kartu jo įgyvendinti negalės. Nes mes neturime reikiamų technologijų, neturime tokių išteklių, taip pat ir žinių. Kviečiu susilaikyti nuo spekuliacijų, o padidinti energetines galias ir pagerinti energetines jungtis tarp Baltijos šalių, taip pat Baltijos ir Šiaurės šalių. Tai artimiausių metų svarbiausi uždaviniai. Paraleliai Lietuva kalba ir toliau kalbės su potencialiais investuotojais į Visagino AES, tačiau dėl terminų nenorėčiau spekuliuoti. Reikia suprasti, kad pirmą kartą per dvidešimt metų Baltijos šalys į energetikos sektorių ėmė įdiegti konkurencija paremtus rinkos principus. AES išlieka vienu Lietuvos strateginių tikslų, tačiau šiandien galimybes tai įgyvendinti nereikėtų pervertinti. Situacija tokia, kad Baltijos šalys šiuo metu negali surasti investuotojo šiam projektui, galimas dalykas išskyrus vieną, kurio mes patys ne labai pageidautumėme.

Kodėl Pietų Korėjos investuotojas pasitraukė iš projekto?

Nenorėčiau šiuo klausimu išsakyti prielaidų. Viso turėjome penkis, diskusijose dalyvavusius potencialius investuotojus.

Jūs paminėjote suskystintų dujų terminalų sukūrimą kaip vieną dujų tiekimo diversifikavimo elementų. Ar Lietuva savo teritorijoje planuoja statyti tokį terminalą?

Taip, turime tokių planų. Šį klausimą aptarėme su Latvijos prezidentu ir, mūsų nuomone, du terminalai- Latvijoje ir Lietuvoje- gali sėkmingai veikti drauge. Greičiausiai, didesnis terminalas galėtų būti Rygoje, nes ten yra platesnė infrastruktūra ir turite dujų saugyklą. Lietuvoje galėtų būti mažesnis terminalas, ir šie projektai vienas kitam neprieštarauja ir mes būtinai remsime Latvijos projektą. Taip pat, kaip ir pavyzdžiui, gali būti keletas atominių jėgainių šiame regione - Lietuvoje, Lenkijoje, Kaliningrade ir kitur.

ES galėtų paremti tokių terminalų projektus?

Europa remia Baltijos regiono įsiliejimą į ES energetikos rinką. Tai reiškia jungtis, o terminalų projektų atveju - tai vis dėlto nėra jungtys su kuria nors ES šalimi, nes dujų tiekimas į terminalus gali būti vykdomas iš įvairių šalių.

Ar turite aiškią viziją dėl to, kaip Lietuva įdiegs taip vadinamą trečiąjį energetikos paketą, reikalaujantį dujų tinklus atskirti no gamintojo?

Šis procesas truks keletą metų, o iki 2014 metų šią direktyvą reikia įdiegti visose ES šalyse. Ir esama tik keleto kelių, kaip tai padaryti. Mes susiduriame su aiškiu pasipriešinimu iš Gazprom, kas yra gana suprantama. Mūsų tikslas yra šias direktyvas įdiegti ir mes tai padarysime.

Ar Baltijos šalys pakankamai vieningos energetikos klausimais?

Baltijos šalys praktiškai yra panašioje situacijoje, todėl mes kovojame ir argumentuojame vienodai, kad visiškai integruotumėmės į Europos energetikos rinką. Paskutiniame Europos Tarybos posėdyje buvo patvirtinta, kad tai turėtų įvykti iki 2015 metų ir tai išties didelis pasiekimas. Visos trys Baltijos šalys dėl to kovojo, sulaukėme ir Šiaurės šalių paramos. Tai įrodo, kad turime bendrus interesus.

Latvijoje pasigirsta nuomonių, kad vienybė tarp Baltijos šalių nyksta. Ar taip yra ?

Ne, aš sakyčiau, kad tendencija priešinga. Vyksta natūralus procesas, kurio metu kadaise buvusi vienybė įgavo naują formą. Tai netgi neįmanoma - išsaugoti to laikmečio vienybę šiandien, nes tuomet mus vienijo bendra grėsmė būti sunaikintiems, taip pat ekonominės blokados pavojus. Šiandien mūsų vienybė yra globali, įvairialypė, mus vienija ES ir NATO. Tai reikšmingiausia vienybės forma.

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2015.01.24 11:37

Atgal