Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu žurnalui IQ: "Nė žingsnio atgal"

2012-06-29

„Griovimo „meno" mes tikrai išmokome, o kūrybos ar statymo - nelabai", - artėjant Seimo rinkimams prezidentė Dalia Grybauskaitė siunčia signalą politikos favoritams, kad šie privalės tęsti svarbiausius darbus. Su valstybės vadove kalbėjosi IQ politikos redaktorius Tomas Janeliūnas.

Savo metiniame pranešime ypač akcentavote būtinybę tęsti pradėtus šios Vyriausybės darbus. Kurie projektai turėtų būti tame sąraše, kurį, kaip užsiminėte, būsima koalicija turėtų pateikti kartu su ministrų kabineto sudėtimi?
- Kalbame apie vyriausybių darbo tęstinumą, kad mūsų ateitis nepriklau-sytų tik nuo politinio ciklo ir nebūtų skubama naikinti to, ką padarė kita vyriausybė. Lietuva po kiekvienų rinkimų žengdavo žingsnį atgal. O, pavyzdžiui, Estijoje to nebuvo - ir matome skirtumą. Artimiausioje ateityje Lietuvai bus svarbus visas energetinis paketas. Jame ir suskystintų dujų terminalas, kurį užbaigti reikės naujai vyriausybei. Labai svarbu, kad jau sukūrėme elektros biržą ir rinką. Naujai vyriausybei būtinai reikės užbaigti dujų rinkos kūrimą Baltijos šalyse ir su Lenkija. Apsisprendimai laukia ir dėl atominės energetikos ateities. Šilumos ūkio pertvarka - dveji artimiausi metai bus kritiniai, nes manyti, kad pavyks staigiai pakeisti dujas biokuru, būtų naivu. Problema net ne ta, kuo kūrename, o ta, kad šilumos ūkis taip pat yra monopolizuotas. Mes Vilniuje matome „Icor" bendrovės dominavimą. Jei vietoje dujų bus kūrenamas biokuras, bet liks monopolija, šilumos kainos liks tokios pat. Nė viena valdžia svarbiausių miestų šilumos ūkiuose nesugebėjo sukurti konkurencijos. Antras prioritetų blokas bus finansinės drausmės įsipareigojimų įtvirtinimas nacionalinėje teisėje. Tai ne tik nacionalinis įsipareigojimas, tai turėtų būti tie rėmai bet kuriai politinei jėgai, kuri turėtų apsaugoti valstybę nuo politinio ir finansinio populizmo. Ypač tai svarbu dabar, kai sunkmetis, tarsi antrąja banga, gali ateiti iš Europos pietų. Šis tikslas išliks kaip ilgalaikis, strateginis, žinoma, šalia tikslų skatinti augimą. Tačiau atsakinga fiskalinė ir finansinė politika turės išlikti kaip strateginis tikslas bet kuriai vyriausybei.

Ar jums nekelia nerimo tai, kad būsimajame Seime gali atsirasti dar daugiau radikalių politikų?

- Yra labai daug objektyvių sąlygų, į kurias bus įstatyta bet kuri politinė jėga. Tai ir išorinės, geopolitinės sąlygos, euro zonos ir bendra ES ekonominė situacija, ir karinio saugumo reikalai, ir mūsų skolos dydis, ir galimybė augti ekonomikai. O vidinė situacija labai priklausys nuo to, ar mūsų rinkėjai ateis į rinkimus ir ką išsirinks. Galiu tik priminti, kad 2008 m. balsavo vos apie 40 proc. visų rinkėjų. Jei šiemet aktyvumas bus dar mažesnis, tai tikrai bus sunku kalbėti, kad žmonės išsirinko savo valdžią - gal tik kaimynas išrinko kažką už kelis kaimynus. Ir tuomet Seimas tikrai neatspindės visų žmonių nuotaikų ir interesų, o jo sprendimų legitimumas bus mažas. O kad valdančioji koalicija gali būti sudėtingesnė ir spalvingesnė - aš tuo neabejoju. Tokia jau Lietuvos realija, kad turime ir turėsime fragmentuotą Seimą ir reikia išmokti tokiomis sąlygomis gyventi.

Darbo partijos byla dėl apgaulingos buhalterijos greičiausiai nebus užbaigta iki rinkimų. Ar jūs sieksite, kad į galimą vyriausybę nebūtų įtraukti asmenys, kol jų atžvilgiu neužbaigti teismo procesai?

- Kol vyksta teismo procesas, nenoriu minėti konkrečių asmenų, kad tai nebūtų suprasta kaip kokia nors įtaka bylai. Tačiau jei partija nori aktyviai dalyvauti politinėje veikloje formuojant vyriausybę, tai neturėtų taip atvirai vilkinti bylos. Jei partija yra sąžininga - nėra ko slėpti ir bijoti. O toks demonstratyvus bylos vilkinimas, kokį matėme pastaruoju metu, garbės tokiai partijai nedaro.

Kaip parodė FNTT vadovų istorija, politinės partijos vis dar įnirtingai kovoja dėl įtakos specialiosioms tarnyboms. Ar po rinkimų gali būti grįžta prie siūlymų mažinti specialiųjų tarnybų skaičių, jungti jas?

- Manau, kad taip. Dar 2010-ųjų pradžioje kalbėjau, kad mes turime aštuonias tokias tarnybas, kurios didele dalimi dubliuoja savo funkcijas ir nesidalija informacija. Pavaldumų painiava, kai dalis struktūrų pavaldi prezidentui, dalis - vyriausybei, o dar kita - priklauso nuo kurio nors ministro, sukuria tam tikrą konkurenciją ir skatina kovą dėl įtakos. Deja, matome ir Seime, ir Vyriausybėje pastangas išlaikyti tam tikras institucijas savo rankose. Reikia kuo labiau mažinti politikų įtaką bet kurioms institucijoms, jau nekalbant apie specialiąsias tarnybas. Būtina jas depolitizuoti. Džiaugiuosi, kad, pavyzdžiui, STT ir kitos institucijos, kurios pavaldžios prezidentui, yra santykinai depolitizuotos ir nebijo paklibinti nei valdančiųjų, nei opozicijos. O dėl tarnybų jungimo - pagrindas diskusijoms yra, nes kol kas Seime siūlymai dėl FNTT vadovų skyrimo tvarkos yra net ne kosmetiniai pakeitimai, o tiesiog juokingas perskirstymas, kuris nieko nesprendžia. Kiekviena naujai ateinanti vyriausybė norėtų išlaikyti jai naudingus svertus. Konfliktas dėl FNTT kaip tik dėl to ir įvyko.

Visuomenė sunkiai pastebi, kokie yra prokuratūros, VSD, teismų pertvarkos rezultatai. Ar jūs jaučiate kokybinius pokyčius, tarkime, dėl VSD - ar ši tarnyba sustiprėjo pastaraisiais metais?

- Tai įvertinti dar per anksti. Pirmiausia, mes dar nepakankamai juos finansuojame. Vyko pokyčiai, rotacijos. Tačiau kokybės taip greit negausime. Į tokias institucijas reikia investuoti ne tik pinigus, bet ir žinias, patirtį. Pasakyti, kad jau įvyko ženklus kokybinis šuolis, negalėčiau. Tai, kad ši tarnyba tampa atviresnė ir mažiau politizuota - taip. Tačiau kokybinio pokyčio dar reikės palaukti.

Lenkų politikai neslepia, kad bendraujant su Lietuva laukia naujos Seimo valdančiosios daugumos. Ar tai išties ką nors pakeis? Kokie sprendimai ar žingsniai leistų pastūmėti situaciją teigiama linkme?

- Mūsų santykiai, ypač darbiniame lygmenyje, tai yra, ekonominėje, prekybinėje, bendrų projektų vykdymo srityje yra labai geri ir netgi, sakyčiau, rezultatyvesni nei buvo anksčiau, kai buvo neva geresni santykiai politinėse viršūnėse. Dėl to aš labai džiaugiuosi ir manau, kad turime bendradarbiauti ten, kur nesiginčijame. Mūsų interesai NATO, derybose dėl ES finansinės perspektyvos sutampa - dėl to aš nematau strateginių, giluminių ginčų. Nesutarimai vyksta greičiau atskirų politikų ambicijų lygiu, ir tai nenaudinga abiem šalims, nes stumdydamiesi ir ginčydamiesi atrodome nekaip tarptautinėje erdvėje. Tačiau viskas priklauso nuo abipusio supratimo ir politinės valios, ar santykiai pagerės, ar ne. Jeigu nepavyksta tos politinės valios rasti aukščiausiu lygiu ir abiem pusėms padaryti kažkokių nuolaidų ir grįžti prie abipusio pasitikėjimo, tegul tuomet vyksta realus bendradarbiavimas ten, kur galima sutarti. O kur negalime - galima truputį ir palaukti.

Jūs viena pirmųjų susitikote su įkalinta Ukrainos buvusia premjere Julija Tymošenko ir dar kartą perspėjote Viktorą Janukovičių, kad ši byla gali lemti Ukrainos in-tegracijos į ES galimybes. Tačiau kol kas ryškesnių požymių, kad V. Janukovičius išgirdo šias užuominas, nėra. Ar Ukraina jau galutinai tampa „prarasta" Europai ir grįžta prie Rusijos globos?

- Mes galbūt turėjome per daug iliuzijų dėl Ukrainos pertvarkos. Ukraina - didesnė valstybė, jai sunkiau, ji taip pat smarkiai priklausoma nuo energetinių resursų. Tačiau neseniai Ukraina priėmė sprendimą dėl nacionalinių interesų, kur įvardijo eurointegracinę kryptį kaip savo svarbiausią nacionalinį interesą. Tad ši kryptis išlieka kaip kelrodis Ukrainai. Be jokios abejonės, reformų kelias Ukrainoje yra sunkus, dar labai daug ką reikia nuveikti, ypač teisėsaugos srityje. Tačiau tai, kad Ukraina išlaiko Europą savo integracijos tikslu, liudija, jog sunkiai, galbūt ne taip sparčiai, kaip mes norėtume, tačiau Ukraina vis iek išlaiko šią kryptį. Deja, J. Tymošenko byla yra politizuotas procesas, santykiai su opozicija mums dažnai nėra suprantami ir priimtini. Be jokios abejonės, tai labai trukdys Asociacijos sutarties pasirašymui ir ratifikavimui. Vis dėlto ši sutartis jau yra parafuota ir tai simboliškai reiškia, kad Europa nori matyti Ukrainą europinės integracijos kelyje. Kartu tai ir spaudimo priemonė Ukrainai, kad reikia laikytis šios krypties. Tačiau jei nebus rimtų pokyčių ir reformų, pasirašymo ir ratifikavimo procesas užtruks. Greičiausiai iki šio rudens rinkimų (Ukrainos parlamento - T. J.) nelabai kas keisis.

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2015.01.23 16:35

Atgal