Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Prezidentės interviu savaitiniam italų žurnalui "Tempi"

2009-12-09

Ernesto MASSIMETTI

Kalbamės su Dalia Grybauskaite, Baltijos Thatcher, kuri savo realizmu ir netikėtais atsivėrimais Rytams užkariavo recesijos slegiamos Lietuvos simpatijas.

VILNIUS

Dabar ŠVIESIAPLAUKĖ DALIA žydi net ir supama Vilniaus žiemos. Pirmininkaujant Romanui Prodžiui (Romano Prodi) ir Žozė Manueliui Durao Barozai (José Manuel Durão Barroso), ji buvo Europos finansinių programų ir biudžeto komisarė, o nuo liepos mėnesio ši 52 metų „Baltijos Thatcher", arba „Geležinė Dalia", yra pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris. D. Grybauskaitės, kuri Prezidento rinkimuose dalyvavo kaip nepriklausoma kandidatė ir surinko beveik 70 procentų balsų, palaikymas nuolat auga ir, kaip liudija paskutinės apklausos, ji yra mylima žmonių, nors žiemą visiems dar sunkiau dėl ūkio nuosmukio. Dalia Grybauskaitė, nors remiama konservatyvios daugumos, jau iškart, nuo pirmųjų kadencijos mėnesių, parodė, kad kursas pamažu keisis ir bus kitoks nei jos pirmtako Valdo Adamkaus. Ypač tarptautinių santykių srityje.

V. Adamkus - aplinkosaugos kovų sūnus, išeivis, užaugęs Čikagos lietuvių bendruomenėje, Vašingtono žmogus, grįžęs į Vilnių po pusę šimtmečio trukusio gyvenimo išeivijoje, o „Geležinė Dalia" buvo išugdyta visai kitokios patirties. Du pagrindiniai šios Prezidentės karatekos bruožai atrodo gana nevienareikšmiškai. Viena, jos diplomatiniai gebėjimai ištobulinti dirbant Briuselyje, antra, Sankt Peterburgo universitete gautas išsilavinimas ekonomikos ir finansų srityse. Tvirti finansų pagrindai yra būtent tai, ko reikia „mažiesiems" Europos Sąjungoje ginti. To Dalia Grybauskaitė su dideliu ryžtu ir imasi. O kol kas savo kadenciją ji pradėjo keletu strateginių suartėjimo žingsnių: rugsėjį Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos vizitas Vilniuje, šiomis dienomis - trumpas apsilankymas Kijeve, kur susitiko su savo kolega - Ukrainos prezidentu. „Kiekvienas yra savo laikotarpio vaikas, - sako žurnalui Tempi Dalia Grybauskaitė. - Giliai tikiu, kad pagrindinis mano darbas - Lietuvos įsitvirtinimas Europoje."

Prezidente D. Grybauskaite, rugsėjo mėnesį Jūs oficialiai priėmėte Baltarusijos vadovą. Toks suartėjimas su Minsku daug kam buvo netikėtas.

Neturime laikytis įsikibę senų scenarijų. Šio susitikimo reikėjo abiem pusėms. Manau, kad jį galėtume pavadinti tam tikra proga ir išbandymu abiem šalims. Beje, Lukašenka jau buvo nuvykęs svarbaus vizito į Europą, būtent į Romą, pas popiežių Benediktą XVI. Pastebėjau, kad Minskas pasiryžęs stiprinti santykius su Europos Sąjunga, plėsti prekybos mainus ir, kodėl gi ne, politinį dialogą. Dirbti reikia dar daug, tad galime tai daryti kartu. Ir čia Lietuva galėtų tapti tiltu.

Lietuva visuomet buvo katalikiškas kraštas. Tačiau atėjus Daliai Grybauskaitei, girdėti ir itin „pasaulietiškų" intonacijų.

Jau nuo amžių esame katalikybės bastionas Europos šiaurėje. Mūsų tautai būdingas tvirtas, sunkiais laikais užgrūdintas tikėjimas, artimi santykiai su Vatikanu. Nepamirškime, kad Vatikanas - viena iš nedaugelio valstybių, niekada nepripažinusių sovietų įvykdytos Lietuvos okupacijos 1939 metais. Tai pabrėžusi, galiu ramiai pasakyti, kad Valstybės ir Bažnyčios vaidmenys yra atskirti. Mūsų šalyje „valstybinės religijos" nėra.

Būtent Vilniuje pernai, lapkričio 6 dieną, susitiko ir energetikos klausimais tarėsi trys Baltijos šalių premjerai - Kubilius, Ansipis (Estija) ir Dombrovskis (Latvija). Tačiau ar Lietuvos Vyriausybė neturėjo uždaryti taip kritikuojamos Ignalinos elektrinės?

Tai du skirtingi klausimai, ir jų nereikia painioti. Ignalinos elektrinė pavojinga ir bus uždaryta artimiausiu laiku, laikantis Europos Komisijos nurodymų. Tačiau tiesa ir tai, kad Baltijos šalys visos drauge siekia energetinės nepriklausomybės. Norime kalbėti vienu balsu. Šis tikslas gali būti įgyvendintas su patikimais partneriais pastačius naują atominę elektrinę arba pasitelkus atsinaujinančios energijos šaltinius.

Atrodo, esama dar vienos progos, kuria būtų galima pasinaudoti: klojamas Rusijos Nord Stream dujotiekis praeis visai netoli teritorinių Lietuvos vandenų.

Būtent - atsinaujinančios energijos šaltiniai greta tradicinių. Dėl Nord Stream svarbos niekas nesiginčija. Lietuva tik nori garantijų, kad dujotiekis nepakenks Baltijos jūros ekosistemai.

Baltijos šalys labai atidžiai žvelgia į Jungtines Valstijas, kurios ne tik veikia Jūsų ūkio atsigavimą, bet yra ir Jūsų politinis globėjas. Ryškus to pavyzdys - priešraketinio gynybos skydo projektas, kurį buvo ketinta įgyvendinti Lenkijoje ir Čekijos Respublikoje. Tačiau dabar B. Obamos administracija šio projekto ketina atsisakyti.

Nesuprantu to, kaip kartais žiūrima į šio skydo problemą - ir ne tik tose Europos šalyse, kurios yra rytinėje dalyje. Projektas buvo sumanytas, kaip tą viešai buvo pareiškusios Jungtinės Valstijos, gynybai nuo galimų teroristinių atakų. Jei dabar prabilta, kad esama kitų saugumo ir gynybos nuo terorizmo galimybių, negaliu su jomis nesutikti.

Lyginant su padėtimi prieš dešimtį metų padėtis šioje Europos dalyje yra vis dėlto pasikeitusi. Pakaktų prisiminti Kaliningradą: atrodo, jau visai atsisakyta minties paversti tą kraštą „neutralia" ar „neutralizuota" laisvąja zona, apie ką buvo tiek kalbėta praeityje.

Kaliningrado teritorija priklauso Rusijos Federacijai kaip šios enklavas pajūryje. Enklavas, kurio statusas plačiai pripažintas tarptautinėmis sutartimis. Manau, tokia yra konkreti tikrovė, ir nuo to reikia pradėti.

Krizė atsiliepia ir Lietuvos ūkiui, nuosmukis skaudžiai palietė Jūsų tautiečių šeimas. Tačiau Jūsų populiarumas vis dar auga. Kaip čia yra?

Būtent sunkmečio laikais mūsų žmonėms reikia stipraus palaikymo. Gal žmogaus, kuris būtų šiek tiek iš šalies. Manau, kad galiu būti tokia paspirtis, ir žmonėms artimas mano vaidmuo. Buvau išrinkta tokia didžiule balsų dauguma būtent dėl to, kad nedalyvavau vidaus žaidimuose. Grįžau po darbo Briuselyje, kur buvau Europos komisarė, tad su vietos nesutarimais nebuvau susijusi.

O šiandien?

Per šiuos pirmuosius kadencijos mėnesius manau, kad konkrečiais darbais parodžiau, jog esu patikima, kompetentinga moteris, turinti sugebėjimų tarptautinių santykių srityje. Sunkiu metu šie dalykai svarbūs.

Kokie Jūsų penkerių metų kadencijos tikslai?

Jau minėjau savo siekį sustiprinti Lietuvos ryšius su broliškomis visos Europos valstybėmis. Tačiau sykiu nepamiršiu ir korupcijos išgyvendinimo, kovos su oligarchais ir monopolijomis. Siekiu, kad Lietuvos visuomenė taptų modernesnė, atviresnė ir skaidresnė.

ŠALIS

BVP sūpuoklės ir rusai pašonėje

Lietuvoje gyvena 3,5 milijono gyventojų. Ji yra viena iš trijų Baltijos šalių, anksčiau priklausiusių sovietams. Lietuvoje gausiausiai gyvenama, tačiau iš jos daugiausiai jos piliečių emigruoja į kitas Europos Sąjungos valstybes, kuriai Lietuva priklauso nuo 2004 metų gegužės. Beveik per dvidešimtį (nuo 1990) nepriklausomybės metų Lietuvos ūkis patyrė neįtikėtinų pakilimų ir nuosmukių: depresija paskutinio XX a. dešimtmečio pradžioje, vėliau ekonominis pakilimas, kai BVP per metus paaugo 8-10 procentų, ir finansinis stabilumas, kuris beveik atitiko euro įvedimo sąlygas. Šiuo metu Lietuva išgyvena naują ekonomikos susitraukimo fazę, sukeltą 2008 metų globalios finansų krizės: numatoma, kad šiemet BVP turėtų sumažėti daugiau nei 10 procentų. Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, mažiausias etninių rusų skaičius (tik vos daugiau nei 6 procentai, kai Latvijoje ir Estijoje jų daugiau nei 20 procentų), tačiau santykiai su kaimyne milžine lieka gana delikatūs dėl greta esančio rusiško Kaliningrado enklavo, į kurį Maskva grasino perkelti raketas ir branduolines galvutes, jeigu NATO (kurios narė Lietuva yra nuo 2004 m. kovo) įgyvendins savo ketinimą įrengti priešraketinės gynybos sistemas Lenkijoje ir Čekijos Respublikoje. Vilniuje dabar dirba centro dešiniųjų Vyriausybė, suformuota partijų, kurios per pastaruosius Prezidento rinkimus (2009 m. gegužę) ragino rinkėjus balsuoti už Dalią Grybauskaitę, rinkimuose dalyvavusią kaip nepriklausoma kandidatė.

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2015.01.26 15:42

Atgal