Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Prezidentės interviu Suomijos dienaraščiui „Helsingin Sanomat"

2016-10-18

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, duodama interviu, pirmadienį teigė, kad Rusija grasina visai Europai ir į Kaliningradą dislokuotas raketų kompleksas „Iskander“ yra puolamoji, o ne gynybinė ginkluotė.

Rusijos pranešimas apie į Kaliningradą dislokuojamas raketas „Iskander“ buvo signalas, kad grėsmė keliama ne tik Baltijos jūros regionui, bet ir visai Europai.

Pasak Prezidentės D. Grybauskaitės, Rusijos agresyvumas stiprėja.

„Per pastarąsias karines pratybas Kaliningrade buvo pademonstruoti net taktiniai ginklai, tokie kaip „Iskander“, kurių paskirtis ne gynybinė, o puolamoji.“

Raketos „Iskander“ sukėlė susirūpinimą, nes jose gali būti sumontuotos branduolinės galvutės, kurios siekia atstumą iki 500 kilometrų.

Anksčiau tokios ilgus metus buvo dislokuojamos tik Lugoje, šalia Sankt Peterburgo, o dabar, anot Rusijos pranešimo, jų yra žymiai arčiau Vidurio Europos.

„Taip Rusija parodo agresyvų ir provokuojantį elgesį, kuris didėja.“

Nuo 2009 m. Lietuvos Prezidentė yra žinoma kaip atvirai ir tiesiai kalbanti apie Rusiją. Ji laikoma viena žinomiausių prezidentų, kritikuojančių V. Putiną ir jo politiką.

„Taip, kalbu tiesiai ir atvirai, bet nekritikuoju“, – sakė Lietuvos Respublikos Prezidentė.

Prezidentės nuomone, ji tik balsu patvirtina Rusijos vykdomus veiksmus.

„Kalbu tiesiai, nes vienas pagrindinių mūsų gynybos metodų yra skelbti informaciją Vakarams ir visam pasauliui apie tikrąją situaciją mūsų pasienyje.“

Lietuvos Prezidentės teigimu, šiandien to reikia mažiau.

„Matome viešus pareiškimus. Neseniai gabentos raketos „Iskander“ yra puikus pavyzdys. Mums nieko nebereikia pridurti.“

Vizito Suomijoje metu bus kalbama įvairiomis temomis, bet saugumo politika – viena pagrindinių.  

Į žurnalisto klausimą, ar, pradėjusi eiti Prezidentės pareigas, tikėjosi, kad situacija gali būti tokia aštri, Prezidentė atsakė nesitikėjusi.

„Rusijos Prezidentu tuomet buvo D. Medvedevas. Prekybos santykiai buvo geri. Europa ir Vakarai turėjo iliuzijų apie demokratiją Rusijoje. Sugrįžus V. Putinui, veiksmai pasikeitė radikaliai ir tai šokiruoja.“

Į klausimą, ar mato sąlyčio taškų tarp Rusijos veiksmų Sirijoje, Alepe, Ukrainoje ir Baltijos jūros regione, Prezidentės atsakė, kad, jos nuomone, bandymas pakeisti tarptautinį jėgų pasiskirstymą ir agresyvus abejingumas tarptautinei teisei yra elgesys, kurio pavyzdį matome nuo 2014 metų. Ir jis visur matomas tokiu pačiu būdu.

Pastaruoju metu buvo kalbama apie sankcijas Sirijai ir Rusijai dėl situacijos Alepe. Kokia būtų Lietuvos pozicija?

„Daug kas priklauso nuo to, ką turima omenyje kalbėdami apie naujas sankcijas. Dar nepakankamai žinome detalių.“

Lietuvai saugumo politika yra jautri tema dar ir dėl to, kad, be Kaliningrado, jos kaimynė yra Baltarusija. Ši šalis glaudžiai bendradarbiauja su Rusija ir yra nuo jos priklausoma.   

„Kartais teigiu, kad iš tikrųjų turime dvi sienas su Rusija.“

Saugumo jausmą iš tikrųjų sustiprina karinio Aljanso pajėgos, kurias vasarą NATO nusprendė atsiųsti į Lietuvą.

„Suomija ir Švedija nepriklauso NATO, bet bendradarbiavimas saugumo, ypač energetinio, srityje Lietuvai yra svarbus“, – pripažino Lietuvos Respublikos Prezidentė.

Lietuva, kaip buvusi Sovietų Sąjungos šalis, ilgam paveldėjo visišką energetinę priklausomybę nuo Rusijos. 2014 m. Lietuva atidarė suskystintųjų dujų terminalą. Dabar dujas ji gali įsigyti iš bet kur.

„Dabar priimdami sprendimus ir ekonomiškai, ir politiškai esame laisvesni.“

Lietuva kritiškai žiūri į dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją „Nordstream2“ projektą. 

„Mūsų nuomone, tai ne ekonominis, o geopolitinis projektas. Jis padidins ES susiskaldymą ir priklausomybę nuo rusiškų dujų“, – sakė Prezidentė.

„Lietuva suomiams yra tolimiausia iš Baltijos šalių ir ne tik geografiškai, vis dėlto politinis bendradarbiavimas sustiprėjo be kita ko ir ES.“

Suomija – svarbi investuotoja Lietuvoje. Anot Prezidentės, reikšmė yra ne tik finansinė.

„Man, kaip Prezidentei, svarbu, kad kartu su šiaurės šalių investicijomis atkeliauja ir šių valstybių verslo mentalitetas. Patys dar daug ką turime pakeisti, mažindami korupciją ir didindami skaidrumą.“

Į klausimą, ar tikisi, kad suomiškos įmonės atveš gerąją patirtį, Prezidentė pasidžiaugė, kad jų jau yra.

Apsilankymo tikslas – pasidalyti patirtimi ir kitose srityse. Programoje yra vizitas į Alto universitetą, kuris 2010 m. sujungė tris aukštąsias mokyklas: Helsinkio technikos universitetą, Helsinkio aukštąją ekonomikos mokyklą bei Menų ir dizaino universitetą.

Bendradarbiavimo galimybių yra sprendžiant ir aplinkosaugos klausimus, ypač dėl situacijos Baltijos jūroje.

Kalbant apie Baltijos jūrą pabrėžiamas dumblių augimas dėl nutekančių medžiagų koncentracijos. Neišvalytos medžiagos upėmis patenka į Baltijos jūrą net iš Baltarusijos.

Lietuva susirūpinusi, kad į jūrą gali patekti ir kai ko daugiau. Baltarusija stato atominę elektrinę būtent šio baseino regione. Lietuvai kelia nerimą tai, kad informaciją apie statybos darbus, saugos aspektus ir radioaktyviųjų medžiagų panaudojimą yra sunku gauti.

„Elektrinė statoma 50 km nuo sostinės. Ji matoma iš Vilniaus pakilus oro balionu.“

D. Grybauskaitę priima valstybės Prezidentas Sauli Niinistö.

Prezidentė sakė pažįstanti Sauli Niinistö iš finansinio pasaulio.

Ji buvo Lietuvos finansų ministre tuomet, kai S. Niinistö dirbo Europos investicijų banko vicepirmininku 2003–2007 metais.

„Smagu išlaikyti tradicijas. Taip pat palaikau gerus santykius su buvusia Prezidente Tarja Halonen.“

D. Grybauskaitei pradedant Prezidentės pareigas, T. Halonen jau ilgą laikotarpį buvo šalies vadove.

„Vis dar tebesu jai dėkinga už pagalbą pačioje pradžioje.“

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2016.10.18 16:09

Atgal