Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Prokuratūra privalo atsikratyti sąstingio

2014-09-30

Antradienis, rugsėjo 30 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Generalinės prokuratūros vadovybe ir apygardų prokuratūrų vyriausiaisiais prokurorais.

Valstybės vadovė teigiamai įvertino prokuratūros pastangas stiprinti kovą su šešėline ekonomika ir tai, kad su mažesniu prokurorų skaičiumi ištiriama daugiau nusikalstamų veikų. Tačiau Prezidentė pabrėžė, kad prokuratūra turėtų dirbti ne dėl statistikos, o dėl teisingumo.

Pasak Prezidentės, kol prokuratūra gins tik savo mundurą, tol neatgaus žmonių pasitikėjimo.

Kaip viena svarbiausių teisėsaugos institucijų, prokuratūra privalo atsinaujinti: tapti moderni, siekti kokybinių pokyčių, atsikratyti sistemos uždarumo bei sąstingio. Tikrąją institucijos reputaciją prokuratūros vadovai gali susigrąžinti ne grumdamiesi dėl nepriklausomumo ir privilegijų, o sutelkdami dėmesį į žmogaus teisių ir viešojo intereso gynimą. Prokurorai turi baudžiamojo proceso priemonėmis ginti valstybę nuo priešiškų jėgų, nedelsdami reaguoti į raginimus pažeisti Lietuvos suverenitetą, į antikonstitucinių grupių veikimą.

Visuomenės pasitikėjimas prokuratūra labai priklauso nuo apygardų prokuratūrų vadovų darbo. Teritorinėse prokuratūrose, kur vyksta daugiausia ikiteisminių tyrimų, neišvengiama ir daugiausia trūkumų, sukeliančių žmonių nusivylimą teisėsauga.

Pavyzdžiui, Vilniaus apygardoje sprendimo ikiteisminiame tyrime žmonėms tenka laukti vidutiniškai 7 mėnesius - ilgiausiai visoje Lietuvoje. Be to, šioje prokuratūroje labiausiai trūksta pastangų keisti padėtį. Kauno apygardos prokuratūroje ketvirtadalis iš visų ikiteisminių tyrimų trunka ilgiau negu 9 mėnesius. Visoje Lietuvoje ypač ilgi sunkesnių korupcinių nusikalstamų veikų tyrimai. Klaipėdos apygardoje vien ikiteisminis tyrimas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų vidutiniškai vyksta beveik 2 metus, o Šiaulių apygardos prokuratūroje beveik pusė ikiteisminių tyrimų dėl tokių nusikaltimų trunka daugiau negu 2 metus. Panevėžio apygardoje dėl sunkiausių korupcinių nusikaltimų išteisinama net 45 proc. asmenų, kas rodo, kad žmonės dažnai persekiojami nepagrįstai.

Prokuratūrų vadovai privalo susirūpinti ikiteisminių tyrimų teisėtumu, jų kokybe, analizuoti klaidas. Prokuratūroje ne vieta korumpuotiems, aplaidžiai dirbantiems, etiką pažeidžiantiems prokurorams ir tarnautojams. Pastaruosius ketverius metus į darbą prokuratūroje nebuvo priimtas nė vienas naujas prokuroras, kvalifikacijos kėlimas nėra privalomas, o prokurorų tarnybos vertinimas tapo formalumu. Būtina į šią instituciją pritraukti sąžiningų ir aukštos kvalifikacijos specialistų.

Prokuratūra turėtų tapti atviresnė visuomenei, dažniau pristatyti savo veiklą, aiškinti sprendimų motyvus, ypač rezonansinėse bylose. Siekdama užtikrinti prokurorų veiklos vertinimo objektyvumą, atrankų skaidrumą ir visų grandžių prokurorų dalyvavimą priimant sprendimus, Prezidentė pasiūlė prokurorams keisti Atestacijos, Atrankų ir Prokuratūros kolegijos nuostatus.

Nuotraukos - R. Dačkus 

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2014.09.30 11:16

Atgal