Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Vokietijos kariai Lietuvoje – tai lūžis

2016-07-11

NATO kovos už kiekvieną Aljanso teritorijos metrą – kalbėdama apie pagrindinę NATO viršūnių susitikimo žinią, sako Lietuvos Prezidentė.

– NATO vadovai priėmė sprendimą siųsti po vieną batalioną į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Ar to užteks, kad Vladimiras Putinas nebesikėsintų į Baltijos šalis?

– Čia turimas omenyje ne saugumo užtikrinimas didinant karinį pranašumą, o pasitikėjimas sąjungininkais ir atgrasymas. Susitarimas, kurį pasiekėme NATO viršūnių susitikime, suteikia pasitikėjimo visam mūsų regionui – Baltijos šalims ir Lenkijai. Jeigu kiltų konvencinis karas, būtų aktyvuoti gynybos planai ir imtasi visai kito masto intervencijos, neskaitant NATO batalionų. Būtent tai atbaido agresorių. Itin svarbu, kad daugiau nei pusė Aljanso šalių dalyvauja formuojant brigadą, kuriai ir priklausys keturi mūsų regione dislokuoti batalionai. Kiekvienais metais vyks 170 pratybų, turėsime naujai realybei pritaikytus Aljanso gynybos planus. Visa tai suteikia mums daug pasitikėjimo.

– Vis dėlto Putinas padarė gerokai daugiau. Kaliningrado srityje dislokavo modernias raketų sistemas „SS-400“, „Iskander“ tipo raketas, vakarų karinėje apygardoje sutelkė 400 tūkst. karių. Ar tokiu būdu jis nesiruošia karui?

– Jūs turite klausti jo, ne manęs. Tačiau visa tai mums neturi didelės reikšmės. Jau dabar minėtoje vakarų karinėje apygardoje rusai turi dešimteriopai daugiau karių nei NATO. Tačiau svarbiausia ne kiekis, o politinė Vakarų vienybė ir pasirengimas ginti sąjungininkus. Ir nepriklausomai nuo to, kokio dydžio kariuomenė bus sutelkta už mūsų sienos ribų, nepriklausomai nuo to, kaip elgsis Rusija, vienybė, kuri buvo parodyta NATO viršūnių susitikime, yra pagrindinė mūsų pasitikėjimo priežastis. Juk svarbiausia susitikimo Varšuvoje žinia – jei kils būtinybė, jei bus prieita prie konvencinio karo, visa NATO kovos už kiekvieną Aljanso teritorijos metrą.

– Amerikos „RAND Corporation“ vis dėlto teigia, kad, atsižvelgiant į Baltijos šalių strateginę padėtį, taip paprastai jų nebus įmanoma apginti...

– Kiekvieną tautą galima apginti, jei ji turi valios gintis pati. O tokią valią Baltijos šalys turi. Mums nerūpi Putino elgesys, jausmai, ką jis mąsto ar svajoja. Svarbiausia, kad prireikus ginsimės visi kartu.

– Daugelį metų Vokietija norėjo rodyti švelnią poziciją Maskvos atžvilgiu ir štai įvyko negirdėta situacija – Vokietijos kariai bus dislokuoti buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje, Lietuvoje. Kas įvyko?

– Tai yra strateginis mąstymo apie mūsų kontinento saugumą pokytis. Suvokta, kad anksčiau ar vėliau Europa turės pati imtis atsakomybės už savo saugumą. Negalime nuolat pasikliauti vien JAV. O Vokietija Europoje yra viena svarbiausių šalių, jeigu kalbame apie ekonominį potencialą ir vaidmenį stabilizuojant visą ES. Todėl Vokietija negalės išvengti didesnės atsakomybės, taip pat saugumo klausimais. Sutinku, kad Vokietijos kariuomenės siuntimas į NATO rytinį flangą – psichologinis lūžis. Vokietijai tai buvo kontraversiškas, politiškai sunkus sprendimas. Tačiau svarbiausia, kad ponia kanclerė ryžosi priimti tokį sprendimą.

– Vis dėlto prieš dvi savaites Didžioji Britanija nusprendė išstoti iš ES. Kaip tokiu atveju kurti bendrą, europietišką gynybą be valstybės, kuri skyrė daugiausia lėšų kariuomenei?

– Taip, Didžioji Britanija išstojo iš ES, bet ne iš Europos gynybos (juokiasi).

– Vis dėlto tai susiję dalykai, valstybė metų metus bus paralyžiuota.

– Manau, bus priešingai. Visų pirma, tai nebus visiškas pasitraukimas iš ES, čia rasime specialų sprendimą Didžiajai Britanijai. Tačiau svarbiausia, kad, norėdama likti svarbia ir įtakinga valstybe, Jungtinė Karalystė dar daugiau investuos į Europos gynybą.

– Populizmas stiprėja taip pat kitoje Atlanto pusėje. Jeigu lapkritį rinkimus laimės D. Trumpas, įvykti susitarimas su Putinu...

– Dėl to nebijau. Nes, kaip pabrėžiu, Europa turi gebėti gintis pati. Tai iš tikrųjų bus fundamentalus strateginis pakeitimas.

– Iki to dar toli, dar neseniai Lietuva skyrė gynybai vos 1 proc. BVP, t. y pusę to, kiek reikalauja NATO. Tartum norėtumėme, kad kiti mokėtų už jūsų saugumą.

– Priešingai. Per pastaruosius dvejus metus Lietuva padidino išlaidas gynybai vienu trečdaliu. Praeitais metais, po Velse priimtų nutarimų, sukūrėme savo greitojo reagavimo pajėgas. Tai 2,5 tūkst. karių! Jie nuolat budi mūsų šalyje. Kitais metais skirsime gynybai 1,8 proc. BVP, o 2018 m. skirsime daugiau nei 2 proc. BVP. Investuojame į kariuomenę, vykdome vis daugiau pratybų. NATO duomenimis, esame Aljanso šalis, sparčiausiai modernizuojanti karines pajėgas.

– Lietuva buvo vienintelė šalis, kuri išdrįso siųsti Ukrainai mirtinus ginklus, ji taip tvirtai remia Kijevą. Tačiau po viršūnių susitikimo Varšuvoje Prezidentas Porošenka pasiekė ne ką daugiau nei patapšnojimą per petį. Putinas sulaikė NATO išplėtimą į rytus?

– O Juodkalnija?

– Tai ne tas mastas...

– Tai Balkanai, svarbus regionas. O Varšuvoje sutarėme, kad NATO durys lieka atviros. Tiesą sakant, Lietuvoje jau 20 metų stengiamės įtikinti Vakarus, kad būtų vieta Ukrainai NATO ir Europos Sąjungoje. Tačiau Ukrainos dar laukia ilgas kelias, ir ne vien tik dėl Putino. Visų pirma svarbu įvykdyti vidaus reformas. Ukraina turi būti pasiruošusi narystei. Tai atims daugiau laiko, nei jie norėtų, tai natūralu. Šalis turi pasikeisti. Tačiau nepriklausomai nuo to, kas valdo Ameriką, kas valdo Europą, tas procesas vyks.

– Prezidentas Hollande‘as Varšuvoje pasakė, kad Rusija – partnerė, beveik Vakarų bičiulis. Ar sutinkate?

– Manau, kad tai nesusipratimas. Per vakarienę, kai vyko diskusija apie Rusiją, Prancūzijos pozicija buvo adekvati, realistiška ir visiškai neišsiskyrė iš to, kaip NATO vertina Putino veiksmus.

– ES sankcijos Rusijos atžvilgiu išliks?

– Šiais metais taip. Sankcijų panaikinimas priklauso nuo to, ar Rusija vykdys Minsko susitarimus. Kaip bus ateityje – matysime.

– Kalbate apie NATO vienybės būtinumą. Ar abejonės, kylančios dėl teisės viršenybės Lenkijoje, nekvestionuoja to?

– Lenkijos vidaus reikalų nekomentuosiu. Lenkai šiuos klausimus turi išspręsti patys.

Prezidentės spaudos tarnyba

Informacija atnaujinta 2016.07.12 14:25

Atgal